Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: galifė, tad, kvepėti.

Antraštė:

galifė

Reikšmė:

kariško kirpimo, iki kelių siauros, nuo kelių į viršų platėjančios kelnės

Straipsnelis:

galifė ‘kariško kirpimo, iki kelių siauros, nuo kelių į viršų platėjančios kelnės’, plg. r. галифе ‘t. p.’. Šis pavadinimas yra plačiai vartojamas lietuvių kalboje (Dub 190; KudN 257; Dbč 165; Erž 147). Paprastai jis suvokiamas kaip tarptautinis prancūziškos kilmės žodis, siejamas su prancūzų generolo G. A. Gallifet (1830–1909) pavarde. Nenuostabu, kad jis randamas bene visuose Lietuvoje išleistuose tarptautinių žodžių žodynuose jau nuo 1936 m. (TrpŽ¹ 321). Tačiau yra įdomus atvejis, jog tas žodis atsirado ne prancūzų, o rusų kalboje po I pasaulinio karo (Фасмер ЕСРЯ I 338; Šanskij I (4) 16). Netrukus iš rusų kalbos jis pateko ir į kai kurias kitas slavų kalbas, taip pat į lietuvių ir latvių, plg. la. galifē (LLVV III 48).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1996, 170