Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: garėti, šisga, maturintis, kerpė, paskatikai, gižus, lėkna, žmuo, lydavoti, kirkilas, abejodas, murzuoti, gluodena, brangti, kumbras, gumulas, mandras, slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

garėti

Straipsnelis:

žr. gãras 02

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 279

Antraštė:

garė́ti

Straipsnelis:

žr. gãras 03

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 222

Antraštė:

garė́ti

Straipsnelis:

Dabartiniu metu galima laikyti visuotinai priimtą Van Wijko hipotezę, pagal kurią iš „perfektinių“ formų (t. y. iš antrosios serijos veiksmažodinių kamienų) su *o atliepimu yra kilę daugelis baltų ir slavų „pusiau tematinių“ veiksmažodžių su *-i- / -ē-. Prie tokių veiksmažodžių priklauso lie. gãri, garė́ti, s. sl. ГОРИТЪ : ГОРѢТИ šalia gr. med. θέρομαι ‘šildausi’. Įvairiose ide. kalbose didelis paplitimas šios šaknies vedinio su medialine priesaga *-mo- gr. hom. θερμός ‘karštas, šiltas’, arm. ǰerm, alb. zjarm, zjarr ‘ugnis’ ir kt. tipo liudija, kad medialinė forma galėjo būti pirminė. Dėl to neatrodo tikėtina baltų ir slavų formas su *-i- kildinti iš *-inti < *-n̥ti atematinio daugiskaitos 3 asmens [...]. Pr. garrewingi ‘aistringas, karštas’, s.-kr. же̏рȃв ‘suskaldytos anglys’ išlaikę archajinį *-w- > -v- (Топоров ПЯ E-H, 166, 279).

Šaltinis:

Иванов 1981, 173

Antraštė:

garė́ti

Straipsnelis:

[Jungiamasis balsis *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥) buvo svarbus faktorius, skatinęs senųjų ide. perfektų ir Narten prezensų perėjimą į ī̆-prezensus baltų-slavų kalbose:] Lie. garė́ti, gãri, s. sl. gorěti, gori- (prez. dalyv. gorǫšt-) ‘burn’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 191

Antraštė:

garė́ti

Straipsnelis:

žr. gorėti

Šaltinis:

Pakerys 2006, 76

Antraštė:

garė́ti

Straipsnelis:

žr. sėdėti

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 116

Antraštė:

garėti

Reikšmė:

гореть, испаряться

Straipsnelis:

žr. žarija, žerėti

Šaltinis:

Кретов 1989, 137

Antraštė:

gariù

Straipsnelis:

Rasmussenas (1993: 480) teigia, kad sl. 1 sg. nošǫ́ negalima aiškinti kaip priklausančio -iti tipo veiksmažodžiams ir laiko jį analoginiu perdirbiniu pagal sl. 1 sg. gorjǫ̍ ‘brenne’, turintį tą patį nuo seno trumpą -i- kaip ir baltų kalbose (lie. gariù, gãri).

Šaltinis:

Fecht 2010, 88