Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: garėti.

Rezultatai

Antraštė:: garė́ti
Straipsnelis:: Dabartiniu metu galima laikyti visuotinai priimtą Van Wijko hipotezę, pagal kurią iš „perfektinių“ formų (t. y. iš antrosios serijos veiksmažodinių kamienų) su *o atliepimu yra kilę daugelis baltų ir slavų „pusiau tematinių“ veiksmažodžių su *-i- / -ē-. Prie tokių veiksmažodžių priklauso lie. gãri, garė́ti, s. sl. ГОРИТЪ : ГОРѢТИ šalia gr. med. θέρομαι ‘šildausi’. Įvairiose ide. kalbose didelis paplitimas šios šaknies vedinio su medialine priesaga *-mo- gr. hom. θερμός ‘karštas, šiltas’, arm. ǰerm, alb. zjarm, zjarr ‘ugnis’ ir kt. tipo liudija, kad medialinė forma galėjo būti pirminė. Dėl to neatrodo tikėtina baltų ir slavų formas su *-i- kildinti iš *-inti < *-n̥ti atematinio daugiskaitos 3 asmens [...]. Pr. garrewingi ‘aistringas, karštas’, s.-kr. же̏рȃв ‘suskaldytos anglys’ išlaikę archajinį *-w- > -v- (Топоров ПЯ E-H, 166, 279).
Šaltinis:: Иванов 1981, 173

Antraštė:: garė́ti
Straipsnelis:: [Jungiamasis balsis *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥) buvo svarbus faktorius, skatinęs senųjų ide. perfektų ir Narten prezensų perėjimą į ī̆-prezensus baltų-slavų kalbose:] Lie. garė́ti, gãri, s. sl. gorěti, gori- (prez. dalyv. gorǫšt-) ‘burn’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008b, 191

Antraštė:: gariù
Straipsnelis:: Rasmussenas (1993: 480) teigia, kad sl. 1 sg. nošǫ́ negalima aiškinti kaip priklausančio -iti tipo veiksmažodžiams ir laiko jį analoginiu perdirbiniu pagal sl. 1 sg. gorjǫ̍ ‘brenne’, turintį tą patį nuo seno trumpą -i- kaip ir baltų kalbose (lie. gariù, gãri).
Šaltinis:: Fecht 2010, 88