Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gardas, siaustinėlis, kamiešiai, raivas, suterštas, gysla, prusnis, tūlė, apspangęs, durti, ašvienis, pūkšti, širšas, krivaila, popiet, griaustinis, rods, gvelbti, steigtis, bunkčioti, jakas, čekšėti, Barbutė, sėti, karta, puokys, bagotyrius, dubuo, žiuponas, bubukas.

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

žr. žar̃dis

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (2), 1271

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

Lie. gar̃das, lie. žárdas, la. zãrds, pr. sardis ‘tvora’, giminiški rum. gard ‘tvora, gyvatvorė’, alb. gardh, garth ir pan. ‘tvora, kliūtis’. Visi šie žodžiai kartu su frygų -gordum, -zordum ‘miestas’, turėtų būti kildinami iš ide. *g̑herdh-, *g̑hordho-s- ‘aptvaras’, o gr. μορθίς, lo. hortus < ide. *ghor-to; germ. žodžiai: s. ang. geard (> ang. yard ‘kiemas’), s. isl. garðr ‘tvora, aptvaras’, s. v. a. garto ‘gardas’ ir t. t. Sl. *gordъ, kurio tęsiniai yra s. sl. gradъ ‘miestas, sodas’, č. hrad ‘tvirtovė’, r. gorod ‘miestas’ ir kt., taigi slavų *gordъ neturėjo reikšmės ‘gardas, tvora’, kuri būdinga germanų, baltų, rum., albanų ir kitoms kalboms.

Šaltinis:

Rădulescu 1981, 38–39

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

[Iš visų rumuniškų žodžių, su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškam substratui, mes pasirinkome žodžius, turinčius paraleles slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide., pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. slavų (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. gard ‘užtvaras, aptvaras’, trm. gard, arum. gárdu tiesiogiai atitinka alb. gardh (DA II, I 227; Rosetti 342–343, 613–615; Poghirc 341; Russu 159–161), frigų -gordum ‘miestas’ (Mane-gordum ‘Manesos miestas’), go. gards ‘namas’, lie. gar̃das, [290] prasl. gordъ ir kt. (žr. Pokorny IEW 444; Berneker SEW I 230–231; Фасмер ЭСРЯ I 443; БЕР I 271; Sławski I 354; Fraenkel LEW 135–136; Meyer EW, 119–120). Tokiu būdu galima aiškinti ir kaip trakų-dakų žodžio tęsinį (< ide. *ghordhos). Šią išvadą paremia ir archajinė rum. žodžio reikšmė (‘tvora’), taip pat ir tas faktas, kad kiti žodžiai padaryti iš prasl. *gordъ kaip tik ir rodo sklandžiųjų kaitą: grajd (< s. sl. ГРАЖДЬ), grădină (plg. bulg. градина). Labai įdomi yra rum. veiksmažodžio a grădi (retai), a in-grădi ‘aptverti’ padėtis, kuris visiškai patikimai paaiškinamas iš s. sl. ГРАДИТИ (DA II, I 691–692; Cioranescu, Nr. 4419; plg. ir (dezgrădĭ), tačiau kalbėtojų siejamas su grad. Tai patvirtina megl. angărdés ‘užtveriu’, kas leidžia mums postuluoti ir dakų-rum. *ingădesc, ant kurios guli nauja forma iš s. sl., sutampantis reikšme ir labai artima forma. Vis dėlto pora gard-(în)grádi yra vienas iš dviejų rumunų žodžių suartėjimo pavyzdžių, tačiau abiejų žodžių yra tas pat ide. šaltinis. Tokiu būdu turime vadinamosios etimologijos pliuralizmo (etimologie multiplă akad. A. Gauro terminas) atvejis.

Šaltinis:

Михаила 1974, 291–292

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

[Rec.: Ponto-Baltica, I 1981] Iš perspektyvesnių Radulescu gretinimų [dakų-rumunų ir baltų kalbų] būtų galima paminėti (kai kurie jų pateikti ir kitų kalbininkų): dakų rumunų […] gard ‘aptvėrimas, aptverta vieta; tvora’ : lie. gar̃das.

Šaltinis:

Stundžia 1985, 92

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

užtvara (galvijams)

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *gōrdъ // *zórdъ ‘įtvirtinta gyvenvietė’ // ‘medinės konstrukcijos rūšis’ [...]; panašus santykis tarp kentum ir satəm formų baltų kalbose: lie. gar̃das ‘užtvara (galvijams)’ : žárdas ‘medinės konstrukcijos rūšis’, la. zãrds ‘t. p.’, pr. sardis ‘arklių aptvaras’. Kentum formą su istorine reikšme ‘pilis’, ‘miestas’ patvirtina visos slavų kalbos, pvz., s. bažn. sl. gradъ, r. górod, le. gród etc., tuo tarpu satəm forma yra žinoma tiktai rytų slavų plote (r., br.) Satəm formos pagrindinė reikšmė ‘medinė konstrukcija’ ir jos akūtinė intonacija (bl.-sl. žárda-; tikriausiai tai senosios vr̥ddhi konstrukcija) rodo šios archajiškumą. Bl.-sl. gar̃da, lyginant su auksčiau išdėstytomis, turėtų būti interpretuojama kaip bl.-sl. žodyno jaunesnis elementas, pasiskolintas iš kentum dialekto. Čia pažymėtinas reikšmių skirtumas tarp lie. gar̃das ‘aptvaras’ ir sl. *gordъ ‘pilis, miestas’, [57] kuris rodo dviejų etnolingvistinių grupių kultūrinio išsivystymo skirtumą. Aukščiau nurodyti žodžiai turi aiškius ide. atitikmenis (plg. Pokorny IEW 444 *g̑herdh- // *gherdh- ‘apimti, aptverti tvora, (ap)juosti’). Artimiausias yra go gards ‘namas’, alb. garth-, -dhi ‘tvora’ ≤ *ghordho-, taip pat kentuminė forma – frygų -gordum // -zordum (Manegordum // Manezordum). [58]

Šaltinis:

Gołąb 1972, 57–58