Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gelžis, klapenti, kairas, dabas, kakėti, gumbras, dignitorstva, sodyba, blingsėti, plakti, koktai, sailas, veržti, šaras, bargas, sožiauka, lamas, veldėti, padėklas, džiugus, vidurys, irti, laksnus, kaimynas, vievesa, šlajės, ridėti, bakoti, tapnoti, santaka, viskas, telkti, keidašyti, piršti, kauparas.

Rezultatai

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: Nors bendras slavų žodis, reiškiantis ‘geležis’, leidžia rekonstruoti praformą *želězo, kurios ě laikomas antriniu (žr. rusų kalbos etimologinius žodynus), pirminė lytis esą buvusi *želzo (tokios formos nepatvirtina vidiniai slavų kalbų duomenys), nes tada sl. *želzo lygintina su la. dzèlzs, pr. gelso, lie. trm. gelžìs ‘iron’ ir toliau su gr. χαλκός ‘varis, bronza’. Preobraženskis (A. G. Preobraženskij. Etim. slovar’ russ. jaz. 1910–4, I, 227) dviskiemenius slavų ir baltų geležies pavadinimus laiko tarpusavyje nesisiejančiais antriniais dariniais. Baž. sl. *želzo bei minėtas bl., gr. lytis Preobraženskis kildina iš *g̑helgh-. [7] Vasmeris (ЕСРЯ, Moskva, 1964 II 42) baltų, graikų formas sieja su slavų geležies pavadinimu ir visus žodžius laiko kilusiais iš rytų. [8] Kiti rusų autoriai (O. N. Trubačiovas, G. P. Cyganenko, N. M. Šanskis) slavų kalbų geležies pavadinimą mano atsiradus iš šaknies, paveldėtos iš ide. prokalbės. [9] […] [10] […] ¹⁶ [¹⁶ K. Būga (RR II 682) vienaskiemenes lytis laiko antrinėmis, o lie. geležìs, la. trm. dzelzs < bendrabalt. *gelež-] […] [11] […] [12] […] [13] Manau, kad baž. sl. *želězo reikia laikyti dūriniu, susidedančiu iš e-laipsnio šaknies *žьl- (būdvardis spalvai nusakyti) ir skolintinio daiktavardžio *ěz- ‘rūda’. Jeigu skiemens ěz- jat’ yra iš diftongo (< *aiz- ar *oiz-), tada, ko gero, -ěz- yra skolinys iš go. aiz- ‘geltonasis varis, žalvaris’ […] [14] […] [15] […] [16] Baltų kalbos pasiskolino iš slavų žodį, reiškiantį ‘geležis’: baž. sl. *gelěz- virto bendrabalt. *gelež-. La., pr. bei lie. trm. lytys neteko tolesnio skiemens balsio.
Šaltinis:: Leeming 1978, 7–17

Antraštė:: gelžis
Straipsnelis:: žr. geležius
Šaltinis:: Иванов 1983, 95–99

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Otrębski 1963c, 35–36

Antraštė:: gelžis
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Иванов 1983, 100–101

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 200–203

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Трубачев 1957a, 32–33

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Otrębski 1963a, 12

Antraštė:: gelžìs
Straipsnelis:: Lietuvių kalbos pavyzdžiai su sinkopuotu pokirtiniu balsiu (jei po sinkopės susidaro VR tipo diftongas [R = i̯, u̯, r, l, m, n], jis gauna akūtą): […] dial. žem. gélžį < *gẽležį, acc. sg. nuo geležìs, -iẽs (dial. gelžìs LKŽ III 230). Taip pat sinkopuoti ir la. dzèlzis, dzèlze (rytų la. dzelezs), pr. gelso EV 522. Plg. triskiemenį sl. želězo, kuris nuo bl. *geleži- skiriasi tik priesagos balsio ilgumu -ēž- […].
Šaltinis:: Smoczyński 2001, 156