Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gelumbė, garbinti, šiurštas, lindė, kleipti, šabaldoti, galba, raudonė, gaminti, slinkti, klubti, ragingas, stėgti, nuoma, žavus, griausma, sketaras, brasla, kelnės, budėti, dalgyti (dalgo, -ė), ilsti, gurlus, kaišyti, lugoti, taskat, maulda, albicais, deltija, gorė, čiopti, atmainas.

Antraštė:

gelumbė̃

Reikšmė:

mėlyna skepeta, skara

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentuminiai elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] golǫbь ‘balandis’ ir jo vedinys golǫbь ‘mėlynas’, pastarasis aptinkamas tiktai rytų slavuose (Berneker SEW, 322, Vasmer REW, I 432–3), pvz., s. bažn. sl. golǫbь (-i kamienas) ‘balandis’, [64] r. gólub ‘t. p.’, golubój ‘mėlynas’ etc. Artimiausi atitikmenys: lie. gelumbė̃ ‘mėlyna skepeta, skara’ ir pr. golimban ‘mėlynas’. Žodžiai priklauso ide. šakniai *g̑hel- etc., traktuojamai pagal ględěti etc. ir aiškiai rodančiai kentuminę formą.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 64–65

Antraštė:

gelumbė̃

Straipsnelis:

Pr. golimban ‘mėlynas’ daugelis laiko skoliniu iš lenkų (gołębi ‘balandinis’ ir kt.). Yra ir priešinga nuomonė, pagal kurią golimban – prūsiškas žodis, tik neaiškus im ir nėra prūsų kalboje balandžio pavadinimo su ta pačia šaknimi, pagal kurią būtų ‘balandinis’ > ‘mėlynas’, žr. Machek LP III, 1951, 103–105; Charpentier KZ, XLVII, 1916, 175. Beje, spalvinė reikšmė šioje šaknyje atsispindi retai (Herne Slav. Farb. 1954, 91). Vis dėlto kažin ar yra pagrindas atskirti lie. gelumbė̃ nuo r. голубо́й (Sirvydo Dict. 130 – gelumbė mėlyna) ir, antra, nuo slavų balandžio pavadinimų, plg. s. sl. ГОЛѪБЬ, bulg. го̀лъб, s.-kr. го̏лу̑б, голу́биjӣ ‘balandinis’, ‘melsvai pilkas’ (РСА 3, 449–450), slov. golȏb, č., slovk. holub, luž. a. hołub’, luž. ž. gółub’, gółb’, le. gołąb; r. го́лубь ir t. t. Tikriausiai balandžio pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su baltų gulbės pavadinimais (pr. gulbis, lie. gul̃bis, la. gulbis šalia sl. *kъlpь) ir, matyt, su lo. columba ‘balandis’. Tokiu būdu atsargiai galima nurodyti platų žodžių, kilusių iš *gel- : *gol- (: *gl̥-) ir t. t., ratą. Taip atstatoma kažkas panašaus į *gol-(gel-)-on-b- : *gol-(gel-)-en-b- ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 273–275

Antraštė:

gelumbė

Reikšmė:

melsvas audeklas

Straipsnelis:

Lie. gelumbė, pradinė reikšmė ‘melsvas audeklas’, giminiškas s. sl. golǫbyjŭ, r. golubyj, pr. golimban ‘mėlynas’. (Žr. kort. milas)

Šaltinis:

Buck 1949, 399

Antraštė:

gelumbė̃

Straipsnelis:

E. Fraenkelis lie. gelumbė̃ sieja su prasl. *golǫbь „balandis“, le. gołębi „mėlynas“, pr. golimban „mėlynas“. E. Fraenkelis išsako ir abejones dėl lie. gelumbė̃ siejimo su lie. gel̃tas, tačiau toks palyginimas atveria ir kitą šio žodžio etimologiją. Tai patvirtinama žodžiais, padarytais iš šaknies *gel- (su ta pačia -e-, kaip ir šaknis žodyje lie. gelumbė̃, skirtingai nuo sl. *golǫbь): lie. gelta, -os, geltos, -ų, geltiniai, -ių. Kita vertus, iš r. dial. žinoma faktų, kurie rodo, kad r. голубь ir жолтъ vartojami tuose pačiuose kontekstuose.

Šaltinis:

Эккерт 1967, 67