Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gižus.

Antraštė:

gižùs

Reikšmė:

kartus, piktas

Straipsnelis:

Oset. qyzyn : qyzt | ǧizun : ǧizt ‘grasinti; priešiškai nusiteikti; trokšti blogio’. Pirmine reikšme laikoma ‘gelti; kąsti’ ir kildinama iš ide. *geig- bei gretinama su arm. kʿcʿ-anem ‘geliu; kandu’, kʿcʿ-u ‘kartus’, lie. gìžti, gìžus ‘kartus, piktas’, giežiù ‘aš pykstu’. Čia tikriausiai priklauso ir pirmoji žodžio qīzœ-mar | ǧezœ-marœ ‘kančia’ dalis. Plg. taip pat qyst | ǧist ‘šaltis’, œnqīzyn (ИЭС I 165). Liden, KZ LXI 1 t.; Pokorny 356; Fraenkel 129.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 336

Antraštė:

gižùs

Reikšmė:

prarūgęs

Straipsnelis:

Pr. geeyse ‘garnys’ (geršė [žr.] ir kt.) jau Gerulis, remdamasis atitinkamais toponimais (Geyzelawken, Gaysalaukin ir kt.), nurodė *-geis- arba *geiz-. Toporovas mano, kad šis variantas yra patikimesnis ir archajiškesnis. Dėmesio verti lie. Gỹžežeris, Gižiū́nų ẽžeras (Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963, 50; Savukynas LKK VIII, 1966, 191; Vanagas, Lietuvos TSR hidronimų daryba, 1970, 252, 256, 261) ir kt., kurie siejami su lie. gižùs ‘prarūgęs’ ir pan., gìžti ‘rūgti’ ir kt. Tačiau tik tikėtinai galima galvoti apie žodžius, kilusius iš ide. *geig̑(h)- : s. i. jihmá ‘kreivas’, ‘sulenktas’ ir pan. Tos reikšmės pakankamai tiksliai apibūdina bendrą garnio išvaizdą (viršutinės dalies išsilenkimą atgal).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 184–186