Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: giedoti.

Rezultatai

Antraštė:: giedoti
Straipsnelis:: Ide. k. nemaža žodžių, reiškiančių ‘dainuoti, giedoti’, priklauso vienai iš veldinių grupių. Kiti šios reikšmės žodžiai yra veiksmažodžių, reiškiančių ‘verkti, niurgzti’ ir pan., specializacija. Lie. giedoti, la. dziedāt, skr. gā- (3 sg. gāyati, gāti), plg. gāthā- ‘daina, giesmė’ = av. gāθā- ‘himnas, giesmė’; s. r. gajati ‘kraukti’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 1249

Antraštė:: giedoti, gíeda
Reikšmė:: dainuoti, šaukti
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ̣; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *g(gu̯) > arm. č: *gi-g- > čik ‘šauksmas’ šalia *gi-ti̯o- arba *gi-ki̯o- > čičʿ ‘šauksmas’, *gi-u̯o- > čiw ‘šauksmas’ (plg. s. i. gīti- ‘daina’, lie. gíedu ‘dainuoti, šaukti’, toch. A kāk, B kāka ‘jis šaukė’).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 59

Antraštė:: giedóti
Straipsnelis:: *g⁽ʷ⁾eh₂i- ‘dainuoti, giedoti’ (Pokorny IEW 355). […] su d- išplėtiniu tem. prs. (esam. l.) *géhi̯d-e-ti > *géi̯hd-e-ti lytyje lie. gíedu (čia priklauso ingresyvas gýstu, vidinis lie. k. naujadaras, plg. Kuryłowicz, Apophonie 290).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 52

Antraštė:: giedóti
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. kittää ‘danken, loben’ ~ lie. giedóti; netikslus garsinis atitikimas, bet to, neargumentuotai atmetama etimologija, siūloma Nilsson 1994, LgB 3 […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 184

Antraštė:: giedóti
Straipsnelis:: [Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. giedóti ‘chant’ (plg. s. lie. prez. gíemi), la. dziêdât ‘sing’ (trm. dgs. 1 a. dziêdim, dgs. 1 a. dziêdit). Nors lie. giedóti šaknies etimologija yra aiški (plg. s. i. gā́yati ‘sings’), neaišku, kaip reikėtų analizuoti prabaltų *geiHd-.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008b, 186

Antraštė:: giedóti
Reikšmė:: петь
Straipsnelis:: SP 7: 25 veiksmažodis gajati ‘кричать, орать, громко говорить; каркать’, s. r. гаяти, r. dial. гаять siejamas su gajiti 2 (č. dial. hájit, r. dial. гаить). Jam atliepia s. i. gāyati, gāti, su reduplikacija toch. A kāk, B kāka; bl. gāidō (gēidō): lie. gíedu, gíestu, gíedoti [?], la. dziêdu, dziêdât [originale dziêdat]. […] Vasmeris skiria du dial. žodžius гаить ir гаять reikšme ‘покрывать, затыкивать, конопатить, чинить’, išvestus iš гоить ‘питать, укреплять, ухаживать’ ir suabejoja Macheko (1924 [Listy filologické 51]: 242) spėjimu apie jo ryšį su s. i. gā́yati, gā́ti [originale gayati, gati], lie. gíestu, giedóti ‘петь’, gáida ‘мелодия, нота’ (Фасмер 1964–1973, 1: 382).
Šaltinis:: Лоикова-Насенко 2009, 213–214

Antraštė:: giedóti
Straipsnelis:: Leksema r. гай ‘крик галок, гам, шум’, гая ‘стая птиц’, s. r. гаяти ‘каркать (о вороне)’ giminiška s. i. gayati, lie. giedóti, gaidỹs, žem. gáida, giesmė̃ [originale: giesmẽ] (Фасмер 1964–1973, 1: 382–383).
Šaltinis:: Лоикова-Насенко 2009, 217

Antraštė:: giedóti
Straipsnelis:: Pasak recenzento, Liukkonenas darbe „Baltisches im Finnischen“ aptaria naujų fonetinių substitucijų: bl. *ei > vėlyvosios Pabaltijo finų prokalbės ī: suom. kiittää ‘pateikties, slavēt’ < *keit- < bl. *geid-, plg. lie. giedóti, la. dziêdât; suom. riitta ‘grēda’ < bl. *reita, plg. lie. dalyvį ríeta < vksmž. ríeti ‘kraut grēdā’. Todėl, pasak Liukkoneno, ilgasis ī aiškintinas ir jau žinomuose baltizmuose, tokiuose kaip suom. liika ‘pārmērīgs, pārliecīgs’ ir suom. tiine ‘grūsna’, plg. lie. dienì.
Šaltinis:: Vaba 2001, 168

Antraštė:: giedóti
Reikšmė:: петь
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Minėtoje teritorijoje užfiksuota aiškią lietuvišką etimologiją turintys le. trm. g’ad'ory, g’ɘᵃduk’i – le. ‘певчие, отпевающие покойников на дому и в костеле; певчие церковные вообще’; br. гяду́ки, гядо́ры (Astravo r.) < = lie. giedóti ‘петь’, giedótojas ‘певчий в церковном хоре’, giedõrius ‘t.p.’.
Šaltinis:: Веренич 1989, 197