Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gilė, mintrus, prakurėjas, gardis.

Rezultatai

Antraštė:: gìlė, gilė̃
Straipsnelis:: Pr. gile ‘gilė’ arčiausiai siejasi su lie. gìlė, gilė̃ (gỹlė), la. dzìle, dzĩle, zīle (apie z vietoj dz žr. Endzelin BB XXIX, 1905, 186; ME IV, 733), abejotinas dzila, žr. ME I, 549, 556; 4, 732–733. Manoma, kad baltų žodžiai kažkada priklausę šakniniams vardažodžiams (nom. *gī́ls, gen. gĭlés, panašiai s. i. gīr, giráḥ, plg. Trautmann BSW, 82, Būga RR II, 409 ir kt. Siejama dar su sl. želǫdь, r. жёлyдь, bulg. жȅлу̑д, č. žalud, le. zołądź; kartais prie jų priskiriami lie. giléndra, giléndrė ‘geras derlius’ ir t. t., žr. Fraenkel ZfslPh XX, 1948, 56, LEW 151 ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 234–235

Antraštė:: gilė̃
Straipsnelis:: Pr. gile E 591 ‘gilė’ : lie. gilė̃, s. sl. ЖЕЛѪДЬ, gr. βάλανος ‘t. p.’ žr. Walde Pokorny I, 692, apie tai dar Specht KZ, LXVI, 56.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 220

Antraštė:: gilė
Straipsnelis:: Armėnų ir slavų kalbose išliko senasis ide. gilės pavadinimas, turintis atitikmenų ide. kalbose: ide. *gᵘ̯elə́-, arm. kałin ‘gilė’ (šia šaknimi remiasi arm. kałni ‘ąžuolas’), prasl. *želǫdь, lie. gilė, la. dzile [162], gr. βάλανος, lo. glans (Pokorny IEW, 139; Фасмер ЭСРЯ II 44).
Šaltinis:: Сараджева 1979 (1981), 161–162

Antraštė:: gìlė
Straipsnelis:: Gr. βάλανος f. ‘gilė’. Ide. žodis paliudytas įvairiomis formomis. Graikų kalbai atstatoma *gʷl-əno-, plg. su priesaga *-eno- arm. kałim, gen. kałnoy, toliau skirtinga šaknies forma ir su dantiniu plėtikliu lo. glans, -dis, s. sl. želǫdi. Baltų kalbos turi visai skirtingos darybos žodį su lie. gìlė ir t. t. Kartais siūlomas ryšys su βάλλω ir t. t. nepasitvirtina. Dėl bibliografijos žr. Frisk GEW bei Pokorny 472 t.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 160

Antraštė:: gilė
Straipsnelis:: Ide. kalbų tik keli žodžiai, žymintys sąvoką ‘gilė’, kilę iš žodžio ‘ąžuolas’ (s. v. a. eihhila, vok. eickel ir pan.). Kiti arba priklauso paveldėtų iš ide. prok. žodžių (< *gʷel) grupei, arba susiję su žodžiais, reiškiančiais ‘vaisius’, ‘maistas’ ir pan. Lie. gilė, pr. gile, la. dzīle; s. sl. želądĭ ir t. t. bendras sl. (išskyrus s.-kr. žir); gr. βάλανος; lo. glāns, glandis ir t. t., visi < ide. *gʷel- ir įvairių variantų.
Šaltinis:: Buck 1949, 532

Antraštė:: gìlė
Straipsnelis:: Kamienas želǫdь- yra moteriškosios giminės. Senasis priebalsinis kamienas gelăn-: žr. gr. βάλανος, lo. glans, glandis, lie. gìlė. Praslavų kalboje kamienas įgijo antrinę priesagą -d: gelond- ir perėjo į -ĭ kamieną: gelondĭ-, iš kur dėsningai prasl. želǫndь. Vėliau jis dėsningai pakito: r. жёлудь, le. żołądź, luž. ž. dial. žoluź, slov. žȇlod, s.-kr. жȅлуд, bulg. желъд, mak. желад. luž. ž. žołź, luž. a. žołdź rodo kitokią priesaginę struktūrą. Čekų ir slovakų kalbos rodo pailgėjusį šaknies balsį – prasl. gēl-, iš kur č. žalud, slovk. žaludʼ. Baltų kalbose, priešingai, atsispindi nykstamasis laipsnis: lie. gìlė, pr. gile.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 266

Antraštė:: gìlė
Straipsnelis:: Lie. gìlė, la. zìle, dzìle, pr. gile, kai kurių tyrinėtojų aiškinamas kaip ide. *gʷelə, resp. *gʷl̥̄- refleksas, t. y. kaip forma, identiška su gr. βάλανος, plg. Specht 1944, 60. Bet šita spekuliatyvi rekonstrukcija, atrodo, pasmerkta žlugti, kai palyginam ją su daug produktyvesne K. Būgos etimologija (1923, 131), pagal kurią baltų žodžiai kilę iš lie. gýti ‘to be healthy, to recover’, la. dzît ‘id.’ (plg. sl. *žiti ‘gyventi’).
Šaltinis:: Orel 1988, 112

Antraštė:: gìlė
Straipsnelis:: Ide. žodį, reikšiantį gilę, galima skirstyti į tris grupes: [arm.] kałin savo sufiksu glaudžiausiai susijęs su gr. βαλανος, o lo. glans, glandis giminiškas s. bažn. sl. želądь; baltų kalbų grupė stovi atokiai, atskirai: lie. gìlė, gylė̃, la. dzile, pr. gile.
Šaltinis:: Solta 1960, 166

Antraštė:: gìlė̃
Straipsnelis:: Bl. *gilii̯ā > lie. gìlė, gilė̃, gylė̃, la. dzìle, dzĩle, zīle ‘t. p.’ (Fraenkel 1962–65, 151; Karulis 2, 560); plg. pr. gile ‘echele’/‘Eichel’ < *gilē arba *gīlē (Mažiulis 1, 362). Sl. *želǫdъ ‘t. p.’ plg. su lie. giléndra, giléndrė ‘reiche Ernte an Eicheln, Nüssen, Beeren, Pilzen’ (Fraenkel 1962–65, 151); la. glāns, gen. glandis ‘acorn’; ? alb. lend, pl. -e ‘t. p.’ (Mann 1941, 20–21; Friedrich 1970, 131–132), jei tai ne skolinys iš la. (žr. Meyer 1891, 243). Galbūt giminišku laikytinas ir reduplikuotą kamieną gógël f., pl. gogla ‘Eichel; Kleine und runder Gegendstand’ (žr. Demiraj 1997, 179). Specht (1947, 60–61) rekonstruoja nom. *gʷlə-s, gen. *gʷl-ós (plg. Pokorny 1959, 472). Friedrich (EIEC 407–408 rekonstruoja ide. *gʷelH-.
Šaltinis:: Blažek 2001b 38–39

Antraštė:: gìlė
Reikšmė:: Eichel
Straipsnelis:: Garsų kitimo -īlni- > -īl’l’- > -ĭl’l’-/-īl’- > -ĭl’-/-īl’-, kuris numanomas lie. švylỹs atveju, paralelė yra lie. gìlė, lie. trm. gỹlė, la. (d)zīle ‘Eichel’, pr. gile (turbūt su ilguoju ī). Šio veldinio atitikmenys baltų kalbose išskirtinai neliudija jokio n buvimo, tuo tarpu kitos kalbos jį atspindi: gr. βάλανος, arm. kałin ir (su d/dh plėtikliu) lo. glāns, r. bžn. sl. želǫdĭ. Toks n išnykimas, matyt, buvo tam tikro garsų kitimo proceso pasekmė, jei tik *gĭlē/gīlē per tarpinį gīl’l’ā vestinas iš *gʷl̥h₁ni̯ā. Veikiausiai -īl’l’- nevienodai kito dėl ilgojo palatalizuoto l’l’ galimo ekspresyvumo, plg. gr. κυλλóς ‘persuktas’ (*kʷl̥nós), kurio dėl asimiliacijos kilęs -ll- suvoktas kaip ekspresyvus ir neišsirutuliojo į lauktiną -l-. Juk gilės tėra kiaulių ėdalas.
Šaltinis:: Lanszweert 1996–1997, 35

Antraštė:: gìlė
Reikšmė:: Eichel
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. gìlė ‘Eichel’, pr. gile ‘Eichel, Eiche’ < *gil-ii̯ā- < *gʷl̥h₂-ii̯ah₂- (plg. gr. βάλανος f. ‘Eichel’).
Šaltinis:: Lipp 2009a, 25