Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: girna, dvejokas, griaustinis, įeisena, anga.

Antraštė:

gìrna

Straipsnelis:

Het. NA₄ ARÀ-as veikiausiai yra viršutinio girnų akmens pavadinimas, kuriame gali slypėti giminiškumas su skr. grā́van- ‘slėgimo, slėgti akmuo’, arm. erkan, s. bažn. sl. žrĭny, lie. gìrna, go. gaírnus, s. air. brō ‘(malimo) akmuo, rankinės girnos (kavai malti)’.

Šaltinis:

Puhvel HED, 140

Antraštė:

gìrna

Straipsnelis:

Pr. girnoywis ‘girna’, ‘rankinis malūnas’ nėra teisingai užrašytas. Dar Būga manė, kad y atspindi epentetinį i (kaip araykis ir pan.) – girnuⁱvis f. (Aistiški studijai, 1908, 212). Endzelynas pasiūlė -oy- suprasti kaip -ou- arba -o- (iš -u-), žr. FBR 15, 1935, 101; Senprūšu valoda, 1943, 178. Visai tikėtina konjunktūra *girnuvis. [245] Siejama su s. sl. ЖРЪНЪВИ nom. pl. f., ЖРЪНОВЪ nom. sg. m.; slov. žȓnəv, s.-kr. жр̑вањ жр̑вањи nom. pl., bulg. жèрка; č. žernov, le. žarnów ‘trintuvė’, kaš. žarna ir kt., r. жёрнов, ukr. жóрна, br. жóрны ir pan. – iš prasl. *zьrnov- : *žьrnъv- (< *gĭrnŭv- : pr. *girnuvis). Ryšys su ū kamienais akivaizdus ir la. dzir̃nus, dzir̃navas, dzirnuvas, bet plg. ir dzir̃nas, panašiai ir lie. gìrnos (šalia gìrna; girnùkalis, girnū̃kalis šalia gìrnakalis, girnókalis, gir̃nkalis ir pan.). Bl.-sl. pavyzdžiams artimi germanų, kurie šaknyje turi -e-; -n- ir taip praplečia ide. *gᵘ̯erə- (= *gᵘ̯er-H-, o ne *gᵘ̯r̥̄- (= *gᵘ̯r̥H) kaip bl. ir sl. Plg. go. -gaírnus ‘girnos’, s. isl. kvern f. (*gᵘ̯ernā), s. ang. cweorn), s. v. a. quirn(a), vok. Quirn. Kitų kalbų atitikmenys tolimesni. [246]

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 245–247

Antraštė:

gìrna

Reikšmė:

Mühlstein, Mühle

Straipsnelis:

Go. asilu-qairnus ‘Eselsmühle’ < germ. *kʷer-nu- < *gʷerh₂-nu-, plg. go. kaurus* < *gʷr̥h₂-ú-, s. sl. žrьny, la. dzir̃nus ‘Mühle’ (< *gʷr̥h₂-nu-), lie. gìrna ‘Mühlstein, Mühle’ (< *gʷr̥h₂-neh₂-).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 371–372