Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: glėbti, nuolankà, blėnioti, groti, guoga, pasalus, raikis, gluma, žalingas, mauliai, neko, trenėti, sėsti, atbulas, laipsniavimas, brastva, proga, vožyti, svidrė, gyventi, turtas, cirpikas, įkypas, keitis, storšas, žaketas, vagoti, paistinti, gąsdinti, prastas, apstus.

Antraštė:

glė́bti

Straipsnelis:

Toch. AB kälp- ‘pasiekti, išgauti’ su formomis: A med. praes. kälpnātär med. praet. kälpāt; B praes. act. kälpāskau, praet. act. kälpāwa, opt. act. kalloy, inf. källātsi, A kälp, B kallau ‘pelnas, nauda’. Šis veiksmažodis giminiškas su skr. kálpate ‘pasiekti, pavykti, derintis, apsirūpinti, gauti’ (žr. jau Petersen, Language 1933, IX, 18). Reikia pažymėti, kad anksčiau skr. kálpate daugiau ar mažiau buvo izoliuotas (plg. Mayrhofer EWA I, 183 t., kuriame toch. veiksmažodis neminimas.) Toch. AB kälp- vokalizmas atitinka skr. part. praet. kl̥ptá-; be to, plg. B eṅkälpatte, kurio -kälpatte = skr. kl̥ptá-. Vadinasi, kildintinas iš ide. *ql̥p-. Reikia atmesti Smitho, Tocharisch, 1910, 11 (= go. hilpan ‘padėti’) ir Pouchos, ArOr 1930, II, 314 ir 322 bei toliau (= lie. glė́biu) pasiūlytus aiškinimus.

Šaltinis:

Windekens 1976, 201

Antraštė:

glė́bti

Straipsnelis:

žr. glėbti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A-D, 149

Antraštė:

glė́bti

Straipsnelis:

Pr. auklipts ‘slaptas, paslėptas’ sudarytas iš au- ir šaknies klip- (*klep- arba *klip-). Siejama su la. klèpis ‘pilvas’, žem. klėbys (žr. Būga RR II, 92), la. pie-klēpt ‘užrakinti’ ir kt. Dar priskiriama ir lie. klėpti, ap-klėpti ‘apimti, apkabinti’ bei variantai: glė́bti, glėbỹs, taip pat la. glêbt, glâbt, glabât.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A-D, 149

Antraštė:

glė́bti

Straipsnelis:

Kai kurie veiksmažodiniai kamienai su *o ir *ō atliepimais yra kilę iš ide. šaknų su tikru ilguoju balsiu (einančiu prieš priebalsį). Todėl slaviškas atliepimas *o gali būti reliktas senos genetinės lizdų su trumpuoju ir ilguoju balsiu šaknyje vienovės. Slavų porai *globiti – *glabiti šioje kalbų grupėje neišliko išvestinių kamienų su *e ar *ē atliepimu. Ide. lygmenyje rekonstruojama paralelė *glēb(h)- ir *gleb(h)- (plg. lie. glė́bti, glabóti ‘saugoti’, ‘prašyti’, la. glabāt ‘tausoti, saugoti’, lo. globus, s. isl. klafi ‘pavalkai’).

Šaltinis:

Варбот 1984, 38

Antraštė:

glė́bti

Straipsnelis:

žr. gelbėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 135–136

Antraštė:

glė́bti

Reikšmė:

to embrace

Straipsnelis:

Hirto mėginimas gélbėti sieti su lie. glė́bti ‘to embrace’ semantikos požiūriu mažiau įtikinamas nei kitų siejimas su lie. galė́ti, galiù, sl. *golěmъ ir kt.). Be to, lie. glė́bti yra suformuotas su nulinio laipsnio šaknimi (plg. le. głobić ‘tikti, derėti’), kaip ir lie. -sė́kti ‘to cut, carve’, bė́gti ‘to run’ ir kt. Taigi lie. glė́bti nepalaiko Hirto rekonstruotos ide. *gʷelēb-.

Šaltinis:

Rikov 1995, 131 [2 išn.]

Antraštė:

glė́bti

Reikšmė:

umarmen

Straipsnelis:

[Šalia šakninių daiktavardžių tipų su abliautu e/o̸ ir e/o reikia rekonstruoti trečią, ‘makrostatinį’ tipą su abliautu ē/e/, pvz.:] *glēb- ‘arm- bzw. Handvoll’ (plg. lo. glēba ‘Kugel, Kügelchen’, s. v. a. klāftra ‘Klafter’ vs. s. isl. klafi ‘Kloben, Halsjoch’), kilęs iš šaknies *gleb- ‘in Hand haben, umarmen’ (plg. s. ang. clyppan, s. pr. kleppa, lie. glė́biu ‘umarmen’, le. głobię ‘drücken, umarmen’, č. hlobiti ‘verkeilen’).

Šaltinis:

Tremblay 2011, 577