Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gleiznoti, skiedras, popieris, gairyti, kareiva, gnetyti, gurstas, vystyti, austras, ganyti, pantis, glodus, maukas, nuogas, anuoti, kurmis, kirpti, melsti, grikai, apimti, numas.

Antraštė:

gleiznóti

Reikšmė:

beschmieren

Straipsnelis:

Bulg. глъ́зна ‘nugramzdinti, įklimpti’. Gerovo, Supplément pagal МСб, XII, 276, pateikiama priešdėlinė vedinio forma за-глъ́зна, tačiau K. Stojčevas iš Teteveno (МСб, XII, 252) iškelia paprastą formą глъ́зна (imperfektas su -н-а). Įdomus archaizmas gretintinas su r. глезнуться ‘praslysti, išslysti’, kuris mus grąžina prie senosios formos formos *гльзнѧти vietoj *гльзднѧти, kurio д išlaikytas rusų tarmių глездать ‘glitschen, scheifen’, по-глёздывать ‘ausgleiten, glitschen’. Apie rusų žodį žr. Berneker SEW I, 310 bei Vasmer REW I, 272. Atrodo, jog neatsargu sekti Bernekeriu, kuris glĭzdają gretina su vok. gleiten ‘paslysti, išslysti’, kuris toliau jo siejamas su *ghleidh-. Pastaroji forma yra išplėsta *g̑hel- ‘glänzen, schimmern’ (Kluge, DEW, 18 leid., 260; Pokorny 443). Reikalas liečia glizd-, kuri yra paraleliška r. žodžio гли́ст(а) šakniai glist-, rusų ir bulgarų kalbose reprezentuojama reikšme ‘kirminas’, ir patikimai susijusi su šaknimi *glĭjĭ ‘lipnus daiktas, molis puodams žiesti’; plg. r. tarmių гли́зда ‘Regenwurm’ (Vasmer, EW, 273), lie. glizdà ‘Ton, Mergel’ glizdens [! – J. K.] ‘klebrig, weich’, gleiznoti ‘beschmieren’ (Fraenkel 157). R. глёздать, глезнуться ir bulg. tarmių глъ́зна lyginimas gali tik patikslinti, kad šiai šakniai priklauso glist- (glizd-) nurodant glitų, purve panardintą objektą; plg. lie. glitùs ‘klebrig, schleimig’ ir ‘schlüpfig’ (Fraenkel, loc. cit.), ukr. hlužavyj ‘schlüpfig’ ir ‘klebrig’ (Vasmer REW ). Dėl šių reikšmių ryšio plg. šaknį *meug- ‘schlüpfen, schlüpfrig’ ir ‘schleimig, Schleim’. (Pokorny 744).

Šaltinis:

Bernard 1964, 27

Antraštė:

gleiznóti

Straipsnelis:

Bulg. глъ́зна ‘nugramzdinti, įklimpti’. Gerovo (Supplément pagal Македонский Сборник, XII, 276) pateikiama priešdėlinė vedinio forma за-глъ́зна, tačiau K. Stojčevas iš Teteveno (Македонский Сборник, XXXI, 252) iškelia paprastą formą глъ́зна (imperatyvas su -н-а). Įdomus archaizmas gretintinas su r. глезнýтся ‘paslysti, išslysti’, kas mus grąžina prie senosios formos *гльзнѧти vietoj *гльзднѧти, kurio д yra išlaikytas rusų tarmių глёздать ‘[vok.] glitschen, schleifen, slysti’, по-глёздывать ‘[vok.] ausgleiten, glitschen, slidinėti’. Apie rusų žodį žr. Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch I, 1924, 310 bei Vasmer, REW I, 272. Atrodo, jog pavojinga sekti Bernekeriu, kuris glĭzdajǫ gretina su vok. gleiten ‘paslysti, išslysti’, o šis jo siejamas su *g̑hleidh-, kuri yra išplėsta *g̑hel- ‘[vok.] glänzen, schimmern, žibėti’ (Kluge EWD¹⁸, 260; Pokorny IEW, 433). Reikėtų kalbėti apie glizd-, paralelišką glist- iš гли́ст(а), kuris rusų ir bulgarų kalbose reprezentuojamas reikšme ‘kirminas’ ir patikimai susisieja su šaknimi *glĭjĭ ‘lipnus daiktas, molis puodams žiesti’; plg. r. tarmių гли́зда ‘[vok.] Regenwurm, sliekas’ (Vasmer REW, 273), la. glizda ‘[vok.] Ton, Mergel, molis’, glīzdȩns ‘[vok.] klebrig, weich, lipnus, minkštas’, lie. gleiznoti ‘[vok.] beschmieren, tepti’ (Fraenkel LEW, 157). Lyginimas r. глёздать, глезнýться ir bulg. tarmių глъ́зна gali tik patikslinti, kad šiai šakniai priklauso glist- (glizd-), nurodantis glitų, purve panardintą objektą; plg. lie. glitùs ‘[vok.] klebrig, schlüpfrig’ (Fraenkel, ten pat), ukr. hłužavyj ‘[vok.] schlüpfrig, klampus’ ir ‘[vok.] klebrig, lipnus’ (Vasmer REW). Dėl šių reikšmių ryšio, plg. šaknį *meug- ‘[vok.] schlüpfen; schlüpfrig, mauti; klampus’ ir ‘[vok.] schleimig, schleim, glitus’ (Pokorny IEW, 744).

Šaltinis:

Bernard 1964, 27