Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
glieti
,
luotas
.
Rezultatai
Antraštė:
gliẽti
Reikšmė:
užtepti, aptepti, bestreichen, beschmieren, užglaistyti, verkitten
Straipsnelis:
Germ.
klen-a-
‘užtepti, aptepti, bestreichen’ (ags. tik part. praet.
biklenan
, s. v. a.
klenan
‘užtepti, aptepti’, v. v. a.
klenen
), be jokios abejonės, yra bendraide. šaknimi
g̑lei-
‘užtepti, aptepti, nudažyti, beschmieren’ besiremiąs sustabarėjęs intarpinis prezensas (Nasalpräsens). Vokiečių ir saksų kalbose veiksmažodis yra įgavęs
e-
vokalizmą (nykstamasis balsių kaitos laipsnis es. l.!), tačiau šiaur. germ. kalbose šis veiksmažodis yra išlikęs kaip
ei-
vokalizmo silpnasis veiksmažodis, plg. s. isl.
klína
‘beschmieren’, toliau
klaima-z
‘molis’, slypintis s. ang.
clām
ir galbūt s. v. a.
cleimo
; geriau pakliudytas yra
jan-
vedinys, aptinkamas s. isl.
kleima
‘beschmieren’, s. ang.
clǣman
‘schmieren’, s. v. a.
pi-chleimen
‘sutepti, supurvinti’. Ne germ. kalbos: lo.
glūten, -inis
‘klijai, Leim’ (<
*gloi-t-
), s. air.
glenaid
‘neatstoti, laikytis (ko), anhängen, likti, pasilikti, bleiben, prilipdyti, kleben’, kimr.
glynu
‘anhängen’, lie.
gliejù, gliẽti
(praet. s. lie.
glėjaũ
) ‘užtepti, aptepti, bestreichen, beschmieren, užglaistyti, verkitten’, s. bažn. sl.
glinьnъ
‘molinis, tönern, irden’. gr.
γλοιός, γλία, γλίνη
‘lipni, klijinga medžiaga, derva, sakai, guma, kaučiukas’. Taip pat kitos išplėstos šaknys (
g̑lei-d, -t, -gh
) greta
g̑leibh-
. Svarstytina, ar
gel-
‘šalti, gefriezen’ negalėtų būti šaknies pamatas (plg. J. Trier, Lehm, S. 35 f.). Gretutinė šaknis yra ide.
lei-
‘bestreichen, beschmieren’ (Pokorny 662 f.).
Šaltinis:
Seebold 1970
, 298–299
Antraštė:
gliẽti
Reikšmė:
lipdyti, klijuoti
Straipsnelis:
žr. gárbana 03
Šaltinis:
Меркулова 1964 (1965)b
, 93–95
Antraštė:
gliẽti
Reikšmė:
to smear
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš
n
kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *
ī
: *
i
kaita, kilusi iš ide. *
ei
: *
i
balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *
ū
: *
u
ir *
ā
: *
a
. *
ī
: *
i
kaita būdinga ‘burdock, tangle, clay’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami devyni pragerm. *
klīþō
, *
klittaz
‘burdock, tangle, clay’ kamieno variantai: 1. *
klīþōn
-: s. ang.
clī̆ðe
f. ‘burdock’, ang. pasen.
clithe
‘cleavers’; 2. *
klīttōn
-: s. ang.
clī̆te
f. ‘coltsfoot, butterbur’, ang.
clite
‘cleavers, goose-grass’, vok.
Kleise
f. ‘dodder’; 3. *
kliþōn
-: s. vok. a.
chletha
‘lappa’; 4. *
klidōn
-: s. vok. a.
chleta
‘lappa, philanthropos’,
deni-chleta
‘agrimonia’, vid. vok. a.
klete
f. ‘burdock’; 5. *
klitōn
-: vid. ang.
clēte
‘t. p.’, vok.
Kließe
f. ‘burr’; 6. *
klitta
-: vok. dial. (Brandenburg)
klitz
‘burdock’; 7. *
klittōn
-: Tirolio vok. ?
kletze
‘t. p.’, vid. vok. ž.
kletze
f. ‘down’; 8. *
kliþþan
-,
-ōn
-: s. vok. a.
chleddo
,
chletto
,
chledda
,
chletta
‘lappa, philanthropos’; vok.
Klette
f. ‘t. p.’, (→
Baum-klette
‘treecreeper’), Jaunų, Sisperterminų Šveicarijos vok.
xlätta
f. ‘t. p.’, vid. olandų
clesse
,
clisse
,
clitte
f. ‘burdock, tangle, clay’, olandų
klis
,
klit
‘tangle, burdock’; 9. *
klaittōn
-: s. ang.
clāte
f. ‘clotbur’, vid. ang.
clōte
, ang.
clote
‘t. p.’. Etimologiškai pragerm.
n
kamienas *
klīþō
, *
klittaz
, kartu su s. ang.
clīðan
, priklauso šakniai, kuri paliudyta, pvz., gr.
γλία
f. ‘glue’, lo.
glūs
,
-tis
n. ‘t. p.’ ir lie.
gliejù
,
gliẽti
‘to smear’ < ide. *
glei
-. Kiti giminiški germanų kalbų žodžiai yra *
klaja
-: s. ang.
clæg
, olandų
klei
‘clay’, taip pat pogrupis kaip vok.
kleben
‘to stick’ < *
klibōn
-, plg. s.-kr.
glib
‘filth’ < *
glei-bʰo
-. Labai senas darinys turėtų būti
tudáti
-veiksmažodis s. vok. a.
chlenan
‘to stick, glue’ (plg. s. air.
glenaid
‘to adhere’ < *
gli-néh₂
-, kuris perėjo į ketvirtą stipriųjų veiksmažodžių klasę, įvykus *
i
pakitimui (
a
umliautui).
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 235–239
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas