Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: glinda, ikšiolei, sargyti, pavydus, gulbas, pasibausti, laukė, pluostas, botas, ražys, raugienė, išlaikyti, damblis, kaikaras, kvakėti, bučiuoti, iškvėpti, kupranugaris, pirmadėlė, va, baužė, rakinti, kirnė, kimpėti, slapta, skaidyti, šlepriokas, motė, ėvelis, kremzlė, draugkeleivis, be.

Antraštė:

glizdà

Reikšmė:

Ton, Mergel

Straipsnelis:

žr. gleizoti

Šaltinis:

Bernard 1964, 27

Antraštė:

glìnda

Straipsnelis:

S. air. sned f. ‘glinda’, glosa ‘lens’, acc. sneidh, pl. snedha. Britų kalbose jam atliepia valų nedd, nedden singulatyvas, f., kornų nêth, nedhen singulatyvas, bretonų nez, nezenn singulatyvas. Visų šių žodžių pradžia – *sn-. Senas populiarus žodis, reiškiantis parazitą, kuris atskirose kalbose rodo skirtingas žodžio pradžios variacijas: alb. θενῑ́, arm. anic, gr. κονίς, -ίδος ‘glinda’, s. ang. hnitu, s. v. a. (h)niz, s. isl. qnit ir t. t., r. gnída, lie. glìnda (su disimiliacija iš *gninda), lo. lēns ‘glinda’. Žodžio pradžiai galima atstatyti *sn-, *kn-, *ghn- ir t. t. [...] Falk, Torp,Wortschatz der germanischen Spracheinheit, Göttingen, 1909, 334; Ernout-Meillet, 351, Walde Pokorny I, 461, Pokorny IEW, 608 ir 437.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s149

Antraštė:

glìnda

Straipsnelis:

[La., r. kalbose yra gnída] [s. norsų gnit, švedų gnet]. Tad kodėl lie. yra glinda? Neaiškumą būtų lengva pašalinti numanant buvus nosinį infiksą ir įvykus disimiliaciją, t. y. *gni-n-d > glind- (šitokia dviejų nosinių disimiliacija yra gana populiari, kaip kad het. laman vs. lo. nōmen ‘vardas’). Tokiu atveju baltų proto-forma galėtų būti priartinta prie slavų, išvengiant hipotezės dėl kito žodžio poveikio [366] (apie rytų vabzdžių pavadinimus, atėjusius per Latgalą). Bet tokia rekonstrukcija netinkama. Priešingai, lie. forma turi būti sena, nes ji atveria gana stulbinančias perspektyvas. Lie. glìnda negali būti atskirta nuo lo. žodžio glindai pavadinti, lēns (gen. lendis; plg. pr. lente) […]. Kadangi lotynų kalba paprastai toleruoja pradinį paveldėtąjį cl- ir gl- panašiais atvejais (clamor, glans), pradinio guturalinio nebuvimas čia yra išimtinis. Vis dėlto, priešingai, pats lie. glìnda gali būti iš dalies perdirbtas dėl slavų poveikio (plačiau žvelgiant – latvių poveikio) gnída, tokiu atveju baltų ir lo. žodžiai gali būti aiškinami kaip *lind- < *nind-, o kitų kalbų guturaliniai gali būti laikomi „judriaisiais“. Kad ši žodžių grupė buvo „prefiksavimo“ defektas (ekspresyvaus, tabuistinio ar dar kokio) matyti iš keltų ir armėnų žodžių ‘glindai’ su jų s- judriuoju, s. iran. sned (f.), vels nedd (pl.), bretonų nez […]. Kamieno be prefikso, be infikso rekonstravimas: *lid < *nid (greta *lind- < *nind-, atspindimų lie. ir lo. kalbų, tinka skr. likṣā́ < litkā́ < lid-kā […]. Taigi lie. glìnda yra pagrindinė centrinė forma, kuri kartu susieja visus ide. pavadinimus glindai pavadinti […]. Šiaip nuo Indijos iki Airijos, nuo Lotynų iki Lietuvos, visi glindos pavadinimai lingvistiškai buvo susiję.

Šaltinis:

Puhvel 1990, 365–366

Antraštė:

glìnda

Straipsnelis:

Alb. thëní, thërí f. ‘glinda’. Dėl fonetinių motyvų negalima apginti minties, kad šis žodis priklauso gr. κονίς, ags. hnitu, vok. Niss, arm. anic, lie. glìnda ir t. t. grupei. Žodžio morfologija rodo seną daugiskaitą su kolektyvine priesaga -í iš thin, thind ‘geluonis’.

Šaltinis:

Çabej 1966d, 60–61

Antraštė:

glìnda

Straipsnelis:

Brückneris (A. Brückner, Litu-slavische Studien I) la. gnĩda (comm.) ‘glinda, nenaudėlis’, lie. glìnda, (serbų гни̏да) laiko slavizmais, tačiau niekas nespiria manyti, jog minėti baltų žodžiai yra skoliniai.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 104

Antraštė:

glìnda

Reikšmė:

utėlės kiaušinėlis

Straipsnelis:

S.-kr. gnjȉda, la. gnĩda, lie. glìnda.

Šaltinis:

Derksen 2002, 9

Antraštė:

glìnda

Straipsnelis:

Lie. glìnda, la. gnîda, r. gnída, s.-kr. gnȉda kilo iš bl.-sl. *gninda- (plg. A. Meillet, MSL 22, 1921, 43) ir vyko įvairios disimiliacijos.

Šaltinis:

Patry 2005, 16