Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: glostyti.

Antraštė:

glóstyti

Straipsnelis:

Pr. glosto ‘tekilas’, ‘galąstuvas’ siejamas su lie. glóstyti (: glosti), la. glãstît. Pagal tai nustatomi ir darybiškai bei semantiškai tolimi ryšiai – sl. *gladъkъ, *gladiti ir kiek specialesni atvejai – le. dial. gładziczka tipo [...]; s. v. a. glatt, s. isl. glađr ir t. t. Formaliai artimi r. dial. глáститься ‘vaidentis’, ‘rodytis’, paaiškinami ryšiais: ‘šviesti’ (ide. *ghlādh-, Pokorny IEW, 49) – ‘žibėti’ – ‘žybsėti’ – ‘vaidentis’.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 267

Antraštė:

glóstyti

Straipsnelis:

Pr. glandint ‘raminti’ paprastai kildinama iš ide. *g̑hlend(h)-, turinčio reikšmes ‘slysti’, ‘galąsti’, ‘šlifuoti’, ‘daryti lygų’ ir pan. (Pokorny IEW, 432). Prūsų žodžiui paaiškinti siūloma reikšmių raida: ‘daryti lygų’ → ‘lyginti’ → ‘raminti’. Artimiausi yra germanų pvz.: v. ž. glandern ‘slysti’, šv. glinta ‘slysti’, norv. gletta ir kt. Prie jų priskiriami iš ide. *ghlādh-, g̑hlədh-(?) kilę: pr. glosto ‘tekilas’, lie. glodùs, glósti ‘poliruoti’, glóstyti, la. glãstît; sl. *gladъkъ, *gladiti (r. глáдкий, глáдирь; s. sl. ГЛАЪКЪ, bulg. глàдък, глàдя, s.-kr. гла̏дак, slov. gládək, gláditi; č., slovk. hladký, hladiti, le. gładki, gładzić ir kt. Ryšium su *g̑hlend(h)- ‘švytėti’, ‘žiūrėti’ plg. bl.-sl. *glendiō (Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 92), atsispindintį r. глядéть, br. глядзéць, bulg. глèдам, s.-kr. глȅдати, slov. glédati; č. hleděti, le. dial. glądać. Čia dar germanų ir keltų pvz.: s. v. a. glanz, v. v. a. glander, glinzen ir kt. Prie šios grupės dar galima prišlieti kilusius iš bl.-sl. *glaud, *glū̆d (plg. lie. glaũsti, glūdė́ti, glū́doti, glùstelėti, -terėti, glùdinti; gludùs, glùdė ir kt.; r. глудь, глýда ir kt. ir, antra, formaliai nutolusius: lie. galą́sti ir kt. (plg. galąstyti, galąstuvas; galándyti, geląsti ir kt., la. galuôda, galuods ‘galąstuvas’, ‘tekilas’. Rekonstruotina lie. *gląsti, *gland-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 258–260

Antraštė:

glóstyti

Straipsnelis:

Pr. glosto E 373 ‘galąstuvas, tekilas’ : lie. glóstyti, la. glãstît ir kt. žr. Walde Pokorny I, 626.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 222