Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: glumas, dyglus, sausas, tūba, vaisus, dalyti, kuistas, jūsėti, škelpštas, pėdė, granda, pyragas, pagrūzdis, dumšlėtas, sniauklės, kurnėti, kašėti, prielankus, balnininkas (-inykas), pyzda, delbti, krunkti, kriaunis, cirpdinti, tėviškė, metrus, perve, kramsoti, bliauzgia, degmatis, deltis, sietuva, skinkis, yškus, erškėtis, draba, lėkšas, alga, duotis, raguolė, bulvonas, veiksnys, upis.

Antraštė:

glùmas

Straipsnelis:

[Autorius tiria beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi labai turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme bei semantikos vystymusi.] Lie. glùmas, -à, glùmis, -ė. Tokie pavadinimai užfiksuoti Rytų Prūsijos lietuviškuose žodynuose. Randamos ir formos: glum̃zas, -à, glumžas, -à, glum̃žė. Iš šio pavadinimo tikriausiai yra kilęs ir veiksmažodis glùmzti, -džia, -dė ‘bukinti, daryti buką’. Su kalbamu pavadinimu galbūt reikia sieti ir pr. glumbe ‘briedė’. Beragio gyvulio pavadinimas gana dažnai taikomas elnių šeimos gyvūnams, plg. gr. κεμάς ‘jaunas elnias’, le. gomoł, -a ‘beragis bulius’, ‘elnias be ragų’, gomuła, -y ‘beragė stirna’, gomuł, -a ‘jauno elnio ragas’. Toliau šiuos pavadinimus reikia sieti su lie. glaũsti, gludùs ‘lygus’, glumùs ‘lipnus, slidus’, glùmeris ‘gabalas’, la. glaũst ‘glostyti’, glums ‘slidus’.

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 60

Antraštė:

glùmas

Straipsnelis:

Pr. glumbe ‘elnio patelė’, ‘briedė’ siejama su būklės be ragų lie. išreiškimais – glùmas, glùmis, glum̃zas, glum̃žas ir kt., ypač glùmė, glùmžė (LKŽ III, 439, 440). Kiti lietuvių pavyzdžiai nepriklauso šiai semantinei sferai, bet praplečia santykį tiek su forma, tiek su reikšme. Plg. glùmti, glùmsti, glùmzti ‘tapti bukam’, taip pat gliaumaĩ ‘gleivės’, gliaumà, gliaũmas, gliaumė̃, gliaumuõ; gliaumė́ti ir kt. (LKŽ III, 400, 420–421); la. glums, glumjš ‘slidus’, ‘glitus’, ‘lygus’ ir kt. (ME I, 629–630). Prie šių paprastai dar jungiami lie. glaũsti, glaudùs, gludùs ‘gludus’, ‘lygus’, la. glaũst ‘glostyti’, ‘myluoti’ ir kt. Neaišku, ar galima prie jų skirti glùmba ‘ryšulys’, ‘kuokštelis’ ir t. t. (taip pat plg. glumbė́ti, glum̃byti). Formaliai jis artimiausias pr. glumbe, o semantinis atotrūkis jau buvo paaiškintas. Tada būtų galima sieti su lie. gãmulas, gamulà, gamulis, gamulė (beragiais gyvuliais) šalia gãmalas ‘grumstas’, ‘gabalas’, ‘luitas’, gamulỹs, gamùlžis, gamùlžė, gãmužas ir kt. (LKŽ III, 94–95), gomulỹs, gõmulas ir kt. Šie siejasi su le. gomoły ‘beragis’, č. homolý, r. гомóла ‘grumstas’, taip pat r. гомóлый ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 268–270

Antraštė:

glùmas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Pr. glumbe E 652 ‘elnė, Hinde (Hirschkuh)’ : lie. glumas, gliaumùs ‘lygus’, la. glums, glaums (šalia jo lie. glaudùs ‘glatt, anliegend’ su -d- ir kt. žr. Walde Pokorny I, 618.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 222

Antraštė:

glùmas

Straipsnelis:

žr. glumžas

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 79

Antraštė:

glùmas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Priesagos *-mó- nulinio šaknies laipsnio vedinių kirtis atspindi senąjį jų kirčiavimą: lie. glùmas ‘beragis’ < *glud'-ma- ‘lygus’.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 173