Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gluosnis, bagariuoti, remezyti, žeberkla, aigara, aigaras, kleinoti, ryškus, ėslus, -i, bliukšti, neptė, namas, delnas, stibyna, sotis, maušas, gurnas, risčius, vapėti, dranga, stypa, žekė, pamienis, brokas, mgulas, mūsai, jaurynas, kviekti, kimus, kairus, džekė, grošiai, nuosaikus, bliktelėti, veizlus, lopšys, bruzduklis, alvas, balbatas, ierbė, dieveris, duktera, ėdrinėti, sostas, svirsnys, perti, žvalus.

Antraštė:

glúosnis

Straipsnelis:

Jeigu iš pradžių lie. glúosnis žymėjo geltonąjį gluosnį (Salix vitellina), kurio šakos išsiskiria šia spalva, tai lie. žodis yra pamatuotas lie. gluosà ‘gintariniai geltoni dažai’ (M. Akelaitis [Akielewicz], Gramatyka języka litewskiego. Głosownia, 1890, 176 – remiantis K. Būgos Aistiškų studijų, 1908, I 8 nurodymu), kuris giminiškas su germ. *glēza- ‘gintaras’, plg. Fick, Vergleichendes Wörterbuch der indogermanischen Sprachen, III⁴, 1909, 147.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 164

Antraštė:

glúosnis

Reikšmė:

žilvitis

Straipsnelis:

Karklo, žilvičio šakos yra geltonos ar rausvos spalvos, o jų vidinė žievė vasaros metu irgi būna geltona. Lie. glúosnis (kitas žilvičio pavadinimas) turbūt siejasi su lie. gluosà ‘gintaro spalvos, geltoni dažai’ (žr. M. Akelaitis [Akielewicz], Gramatyka języka litewskiego. Głosownia, 1890, 176; aš tai cituoju iš Būga Aistiški studijai, 1908, I 8) : dial. glâr ‘sakai’, s. v. a. glas ‘gintaras’ ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (1), 397

Antraštė:

glúosnis

Reikšmė:

toks medis ar krūmas liaunomis šakomis pailgais lapais

Straipsnelis:

Vakarų baltų gyventose žemėse yra išlikę nemaža sudūviškos ar prūsiškos kilmės leksikos. Galbūt vakarų baltų veldiniu reikėtų laikyti pietinėse lie. tarmėse paplitusį glúosnis ‘toks medis ar krūmas liaunomis šakomis pailgais lapais’ (pr. glossis).

Šaltinis:

Vidugiris 1996, 36

Antraštė:

glúosnis

Reikšmė:

Weide

Straipsnelis:

Pr. gloʃʃis ‘horwyde’/‘Haarweide’ < *glōsīs (Mažiulis 1, 384) arba *gloss(n)is (Smoczyński 1989a, 18–19). Lie. glúos(n)is, -na, -nė, glúosnỹs ‘Weide’. Fraenkel 1962–65, 158 sieja jį su lie. glósti ‘polieren, schleifen, glätten, glatt streichen’, gluosniúotis ‘sich aneinander schmiegen’, dar plg. gluosà ‘gelbe Bernsteinfarbe’, la. glīsīs, glīse ‘amber’ galbūt pasiskolintas iš pr. per kuršius (plg. Toporov 2, 262). Be jų dar germanų paralelės – s. ang. glǣs, pl. glǣsas ‘amber; pitch’, s. v. a. glas ‘amber, glass’, glâr ‘pitch’ ir kt., taip pat glaesum (Tacitus, Germania 45), glaesarium (Pliny, HistNat XXXVII, 42). Etimologija, paremta gintaro spalva, taip pat siūlyta Toporov (2, 267) ir Mažiulio (1, 384–385).

Šaltinis:

Blažek 2001b 39