Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gogas, samatuoti, žarginys, murdyti, sora, irmės, vaipytis, gumšoti, milšti, krapas, kygždyti, mėsėdis, čiužinys, pamačia.

Antraštė:

gõgas

Reikšmė:

kuprelė, kur baigiasi arklio, jaučio ar kito gyvulio sprandas ir prasideda ketera

Straipsnelis:

Su r. dial. жгуль ‘žiužis; varžtas, timpa; pintas diržas; baltinių ryšulys’ (bendriausia reikšme galima laikyti ‘kas nors susukta, supinta, suriesta’) veikiausiai siejasi su r. dial. жгýлик ‘nuo šalčio sustiręs, susitraukęs žmogus’ [5]. Su r. жгуль, be abejonės, siejasi r. жгут ‘kas nors padaryta, supinta iš virvių, diržų, šiaudų’ [... 6 ...]. Su ankščiau pateiktomis r. leksemomis giminiškas br. жгур ‘raištelis, virvelė’ [7] – visose šios lytyse galime įžvelgti priesagas *-ut-, *-ul-, *-ur-. Kadangi r. жгýлик [...] pabrėžia aptariamo lizdo reikšmes ‘sulenkti, susigūžti, susitraukti’, tai čia priskirtina ir s.-kr. жа̏гнути ‘iš(si)narinti’, жгóља ‘apsigimėlis, šlykštynė, luošys’ [ir kt. pvz. ...]. Žodžių, reiškiančių tvirtų daiktų pavadinimus, semantika dažnai susiformuoja iš sąvokos ‘kas nors sulenkta’, todėl į šį lizdą įtraukime ir s.-kr. dial. užγaly̏na ‘kojos nuospauda, [r.] твердая опухоль на ноге’ [8 … 9]. Manome, kad pateiktos lytys laikytinos etimologinio sl. lizdo *žьg- ‘kas nors supinta, susukta, sulenkta; susigūžęs, susitraukęs’ tęsiniais. Sl. *žьg- < ide. *ghegh- ‘(su)lenkti, raitytis, riestis, tampytis’ (plg. norv. gagr ‘išlinkęs, išlenktas atgal’, s. isl. gag-hals ‘kreivakaklis’, arm. gog ‘ertmė, tuštuma, išsipūtimas, pilvas, įsčios, viduriai’, lie. gõgas ‘kuprelė, kur baigiasi arklio, jaučio ar kito gyvulio sprandas ir prasideda ketera’ (Pokorny IEW, 424). Kadangi formaliai ir semantiškai tarsi galime gretinti s.-kr. užγaly̏na ‘kojos nuospauda’ ir lie. gõgas, tai mūsų minimos slavų kalbų leksemos priskirtinos lizdui *ghegh-.

Šaltinis:

Варбот 1978, 4–9

Antraštė:

gõgas

Reikšmė:

(arklio, jaučio) pečių išsikišimas tarp menčių; sprandas

Straipsnelis:

[Autorius aiškina armėnų kalbos garsinę sandarą.] Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: ide. *gh > arm. g : *ghogho- > gog ‘įdubimas, dauba, ertmė, krūtinė, vidus’ (plg. norv. gagr ‘sulenktas atgal’, lie. gõgas ‘(arklio, jaučio) pečių išsikišimas tarp menčių; sprandas’).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 46

Antraštė:

gogas

Reikšmė:

milžinas

Straipsnelis:

Lie. gogas, la. gãgans ‘t. p.’ Fraenkelio nedrąsiai buvo lyginami su gr. γίγας. Atrodo, jie susiję su s. rum. gog ‘lietaus būrėjas?’, góge, gúgă ‘baidyklė’, ‘didelis juodas žmogus’; ‘nelaimė, rūpestis’, alb. gógë ‘baubas, baidyklė’.

Šaltinis:

Rădulescu 1981