Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gomurė, skriauznas.

Antraštė:

gomurė̃

Reikšmė:

palate

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ō : *a kaita. Jos ankstyvumas grindžiamas šia sąsaja: *mōhō, *mageni ‘poppy’ ir gr. μήκων < *méh₂k-on-. Ši neabejotina etimologija rodo, kad kalbamasis abliauto tipas atsirado n kamieno daiktavardžiuose su laringaline šaknimi: pamatinio laipsnio atveju *-éh₂,₃- virto į protogerm. *ō, o silpnojo laipsnio atveju laringalas vokalizavosi į protogerm. *a. Prieš sutampant pragerm. *ā ir *ō, šaknyse, turinčiose *h₂, abliautas buvo grynai kiekybinis, t. y. *ā : *a. *ō : *a kaita yra būdinga ‘gomurį, palate’ žyminčioms leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *gōmō, *ga(w)umnaz ‘palate’ kamieno variantai: 1. *gōma(n)-: s. isl. gómr m. ‘roof or floor of the mouth, finger-tip’, isl. gómur m. ‘t. p.’, farerų gómi m. ‘oral cavity’, fingur-gómur m. ‘finger-tip’, norv. gom(me) ‘palate, gum’, s. šv. gōme m. ‘upper or lower part of the mouth’, šv. gomme ‘oral cavity, gum’, da. dial. gumme ‘t. p.’, s. ang. gōma m. ‘t. p.’, ang. gum, s. vok. a. guomo m. ‘throat’, vid. vok. a. guome m. ‘t. p.’, ankstyvoji (dabartinė) olandų gumme ‘palatum’, vok. pasen. gomme, gumme(n) ‘t. p.’, vok. trm. gummen m. ‘mouth, pl. lips’; 2. *gauma(n)-: s. vok. a. goumo m. ‘throat’, vid. vok. a. goum(e) m. ‘t. p.’, vok. Gaumen, kimbrų gaumo m. ‘t. p.’; 3. †*geuman-: s. vok. a. giumo (= nom. sg. giumo ‘palatus’, nom. pl. giumen ‘fauces’) m. ‘throat’; 4. ?*gumman-: s. vok. a. gommo (= gen. pl. commono ‘faucium’) m. ‘t. p.’. Neabejotina, kad protogermanų paradigma atstovauja mn kamieną, sietiną su s. isl. gana (praet. ganda) ‘to gape, yawn’ < *ganējan-, gr. χαίνω ‘to yawn’ < *gʰh̥₂-n-, χήμη f. ‘yawn’ < *gʰeh₂-meh₂-. Literatūroje paprastai teigiama, kad mn kamienas susidarė praplėtus šaknį *gʰeh₂-, t. y. *gʰeh₂-u- (plg. Pokorny 449), tačiau šio *u kilmė nėra iki galo aiški. Atsižvelgiant į lie. gomurė̃ ‘palate’ ir la. gãmur m. ‘windpipe, larynx’, tikėtina, kad protoide. žodis iš pradžių buvo heteroklitiškas. Pirminį kaitybinį tipą nustatyti sunku, yra kelios galimybės: amfikinetinis *gʰéh₂(-u)-mr, gen. *gʰh₂(-u)-mn-ós, proterokinetinis *gʰéh₂(-u)-mr, gen. *gʰh₂(-u)-mén-s ir galbūt statinis *gʰóh₂(-u)-mn, gen. *gʰéh₂(-u)-mn-s.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 301–303