Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
grį̇̃žtė, grįžtė̃, grį̇́žtė
Reikšmė:
nušukuotų linų ar kanapių susukta kelių saujų pynė; susuktas šiaudų pluoštas kam nors surišti; šiaudų juosta; suvytas, susuktas į virvę koks daiktas ir t. t.
Straipsnelis:
Pr. greanste ‘virvelė’ siejamas su lie. grį̇̃žtė (grįžtė̃, grį̇́žtė) ‘nušukuotų linų ar kanapių susukta kelių saujų pynė’, ‘susuktas šiaudų pluoštas kam nors surišti’, ‘šiaudų juosta’, ‘suvytas, susuktas į virvę koks daiktas’ ir t. t. (žr. LKŽ III, 632, plg. grį̇̃žtis); la. grìzte (grīzta, grīzts) ir pan. (ME I, 658–659). Visose baltų kalbose yra susidaręs tas pats darinys su priesaga -te (plg. RR II, 28) iš veiksmažodžio, plg. lie. grę̃žti. Artimi s. i. grantha- ‘ryšulys’, х.-сакск. (sakų?) granthä ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 294
Antraštė:
grįžtė̃
Straipsnelis:
greanste (grȩ̄nste) E. 305 ‘witte’ (= ‘(stora) virvė iš susuktų medžio šakų kam nors surišti ar ką pakabinti’) : granstis, lie. grįžtė̃, la. grìzte; taip Paulis KSB VII 168.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 223
Antraštė:
grį̇̃žtė
Straipsnelis:
Lietuvių, latvių ir prūsų kalboms bendri šie priesagos -(s)tē vediniai: lie. grį̇̃žtė || grį̇̃žtis, la. grìzte || grīzts, pr. greanste (Witte) E 305 || granstis (Bohrer) E 535, plg. lie. grę̃žti, la. grìezt ‘sukti; kreipti; versti’.
Šaltinis:
Ambrazas 1986, 25

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas