Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gramzdėti, palikutis, tulkas, vilkakis, kareiva, kalus, kvietka, kelenzdros, bendratis, kukulys, aprietasis, kutinti, draugtarnis, tytaras, šliobė, paliaukis, kirnis, krėsti, pentinas, šindelis, bridnus, gaiminti, svirti, glaudyti, užmigti, siekti, trepai, sparas, burzgus, audeklas, drauga, draugė, plėnys, daržas, ožinis, mufas, jūška, prijuostė, dūbsoti, viskėti, atasėja, koks, apsukrus, atkopas, lenktynės, krakė, užkurti, kurtka, šukė, kūryti, gluma, klupinėti, vėzdas, rauda, giežti, alsus, lenkas, turėti, gimtis.

Antraštė:

gramzdėti

Straipsnelis:

žr. grimsti

Šaltinis:

Buck 1949, 679

Antraštė:

gramzdė́ti

Straipsnelis:

žr. grimsti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 309–311

Antraštė:

gramzdė́ti

Reikšmė:

grimzti, skęsti, smegti gilyn; barškėti, skrabėti (apie sudžiūvusį daiktą)

Straipsnelis:

R. грязнуть [7. s. sl. pogrěznǫti ‘nugrimzti į vandenį’] ‘1. klimpti, grimzti, marmėti; 2. klimpsoti, grimzdėti’ netiesiogiai siejamas su lie. gramzdė́ti, grámzda, -ė́jo ‘grimzti, skęsti, smegti gilyn; barškėti, skrabėti (apie sudžiūvusį daiktą)’ ir grimzdė́ti, grim̃zda / -i, -ė́jo ‘būti nugrimzdusiam, pagrimzdusiam’. Tiesiogiai šių veiksmažodžių sieti neleidžia morfologiniai ir šaknies struktūros skirtumai, bet jų reikšmė panaši (dėl etimologijų žr. Būga RR II 435, Fraenkel LEW I 317). Judėjimo veiksmažodžių gramzdė́ti, grimzdė́ti ir r. грязнуть semantika yra gana panaši, tačiau rusų kalboje žodis apima ir judėjimo, ir būsenos reikšmes, kurios lietuvių kalboje paprastai reiškiamos skirtingais brezento kamiengaliais (atitinkamai grim̃zda / grim̃zdi).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 136