Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
griẽbti
.
Rezultatai
Antraštė:
griẽbti
Reikšmė:
staiga imti rankomis ar dantimis, gaudyti (kamuolį), vaikytis; nusemti
Straipsnelis:
Germ.
greip-a-
‘pačiupti, pagriebti’ (go.
greipan
‘t. p.’, s. isl.
grípa
‘nučiupti, pastverti’, s. ang.
grīpan
‘t. p.’, s. v. a.
grīfan
‘nustverti, paliesti, palytėti’) [237] turi tikslų atitikmenį, pamatuotą
g̑hreib-
‘pačiupti’ – lie.
griebiù
,
griẽbti
‘staiga imti rankomis ar dantimis, gaudyti (kamuolį), vaikytis; nusemti’, refl. ‘grabaliotis’. Fraenkelio (LEW 168) siūlymas minėtą lie. žodį laikyti esant pamatuotą lie.
griẽti
‘medžioti, gaudyti, persekioti, išvaryti, nugriebti (pieną)’ yra abejotinas. Reikšmė ‘medžioti, jagen’, anot „Wrtb. d. lit. Schriftsprache, 1932“, nedviprasmiškai yra ‘išvyti, išvaryti, šalin nubaidyti, išginti’ ir todėl, nepaisant Fraenkelio pateiktų pavyzdžių (plg. dar: KZ 70, 137 tt.), su ‘pačiupti, nustverti, greifen’ tik retsykiais ir netiesiogiai gali sietis. Reikšmę ‘nugriebti, abrahmen’, šiaip ar taip, galime susieti su gr.
χρίω
‘(nu)dažau, įtrinu (tepalu)’ ir pirmoji, vadinasi, yra semantiškai pamatuota ‘riebus viršutinis sluoksnis’, o ne reikšme ‘Wegnehmen’ (plg. dar Pokorny IEW 446: *
ghr̥-to-
s. i. ‘grietinėlė’, keltų ‘pienas’). Turbūt suprantamas dalykas, kad lie.
griẽti
reikšme ‘nugriebti, abrahmen’ galėjęs turėti įtakos lie.
griẽbti
, tačiau nepaliudija kokio nors pirmykščio šių dviejų leksemų ryšio. Vienintelis įtikinamas tolesnis gretinimas yra su
g̑hrebh-
‘nustverti, pačiupti’ (Pokorny IEW 455): (germ.) (?): Čia skirtinas žodis, reiškiantis ‘pėdas (šiaudų kūlys), pluoštas (šviesos)’ (s.v.a.
garba
), tačiau kad reikšmės gerokai skiriasi, tai negalime išleisti iš akių ir skirtingo vokalizmo. Lie.
grė́bti
‘grėbliu traukti į krūvą; per jėgą pasisavinti, užvaldyti, pagrobti, atimti’. Dėl reikšmės plg. dar
grabstýti
‘nustverti, pačiupti, paimti, nuimti, atimti’; dar žr. Fraenkel, LEW, 165), s. baž. sl.
grabljǫ
,
grabiti
‘pagriebti, pačiupti’. Baltų ir slavų kalbose
g̑hrebh-
‘nustverti’ ir
g̑hrebh-
‘(iš)kasti, graben’ yra suplaktos. S. i.
gr̥bhnāti
‘pastveria’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 237–239
Antraštė:
griẽbti
Reikšmė:
čiupti, stverti, grasp
Straipsnelis:
[Iš 69 N. Čemodanovo (In: Место герм. яз. среди других иде. яз., Сравн. грамм. герм. яз., М., 1962, 19–113) pateiktų germanų ir baltų izoglosų tik koks trečdalis laikytinos ir formos, ir semantiniu požiūriu pagrįstomis:] go.
greipan
: lie.
griẽbti
‘čiupti, stverti, grasp’.
Šaltinis:
Polomé 1970
, 54
Antraštė:
griẽbti
Reikšmė:
čiupti, stverti
Straipsnelis:
[Čia pateikiamas neišsamus senųjų germanų ir baltų leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 34. Go.
greipan
(germ. *
grīp-
), s. isl., s. fryzų
grīpa
‘griebti, nustverti’, s. ang., s. saksų
grīpan
, s.v.a.
grīfan
, iter. s. ang.
grapian
, s.v.a.
greifôn
‘ranka ką nors glostyti’, s. isl.
greip
‘stvėrimas, griebimas; ranka’, s. ang.
grāp
‘kumštis’, s.v.a.
greifa
‘šakės’, s. ang.
gripa
‘rieškučios’ – lie.
griebiù
,
griẽbti
(ide. *
ghreib-
) ‘čiupti, stverti’, la.
griba
‘noras; valia’.
Šaltinis:
Чемоданов 1961
, 82
Antraštė:
griebti
Straipsnelis:
Lie.
griebti
, la.
gribēt
‘trokšti, norėti’, giminiški go.
greipan
, s. isl.
grīpa
, da.
gribe
, šv.
gripa
, s. ang.
grīpan
, ol.
grijpen
, s. v. a
grīfan
, visi < ide. *
ghreib-
.
Šaltinis:
Buck 1949
, 745
Antraštė:
griẽbti
Straipsnelis:
Gr. χρίμπτομαι ‘sich nähern, streifen, berühren’ (H.+) galima kildinti iš tematizuoto intarpinio prezenso *
gʰri-n-bʰ-i̯e/o
-, atsiradusio iš šaknies *
gʰrei̯bʰ
- ‘grasp, seize’ kartu su go.
greipan
‘greifen’ (veikiausiai su antriniu -
p
- vietoj -
ƀ
-), lie.
griebiù
,
griẽbti
‘t. p.’. Ide. paradigma būtų prez. *
gʰri-ne-bʰ
- / *
gʰri-n-bʰ
- ‘greifen wollen, s. nähern, berühren’ (→ gr. χρίμπτομαι) : aor. *
gʰrei̯bʰ
- / *
gʰribʰ
- ‘greifen’ (→ germ. *
grīp
-, bl. *
greib
-). Germanų ir baltų tematinis prezensas kyla iš aoristo konjunktyvo ir tęsia aoristo semantiką, o graikų tęsia prezenso semantiką.
Šaltinis:
Kölligan 2011, 279–285
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas