Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: grobas, patogus, klūpčioti, dainius, lova, skurinėti, vėtra, salota, klumsėti, dešinas, vainikas, kupeta, asla, hercigis, šunyti, kaupukas, kyboti, ragava, matyti, Krempė, čėplia, vimba, skujė, duolas, -a, glemežuotis, girdalas, burbuliai, gvaldyti, piršė, laipsnis, nemuogė, spandyti, blūdnus, aukuoti, kaipgi, skiauturė, multi.

Antraštė:

gróbas

Reikšmė:

ребро, šonkaulis

Straipsnelis:

Iki šiol patikimos etimologijos neturinčia pr. lytimi E. 120 grauwus ‘šonas (kūno dalis)’ (plg. В. Н. Топоров, Прусск. яз., 1979, 293) siūlome genetiškai sieti su pr.-lie. žodžiu, reiškiančiu ‘šonkaulis, -iai’, plg. E. 121 grabwe ‘ribbe’, III gē-i-wa-[kaulin] ‘Riebe’, lie. gróbas ‘ребро, šonkaulis’, pl. gróbai ‘скелет, griaučiai’. Pr. grauwus ‘šonas’ reikšmę reikėtų suprasti kaip ‘kūno dalis, sudaryta iš šonkaulių’, plg. dėl semantikos (t. y. sąvoka ‘šonas’ gali susiformuoti iš ‘šonkauliai’) lie. šónas ir la. sãns / sãni ‘šonas, kairė ar dešinė kūno pusė’, kurių šaknį regime r. са́ни pl., le. sanie pl. ‘rogės’. Aiškiai matyti, kad pastaroji šaknis įvardijusi į šonkaulius panašias, išlenktas pavažas arba tiesiog gyvulių šonkaulius, kurie vartoti vietoj pavažų (žr. Fraenkel, 1955, 1022). [23] Jei siūlomam pr. ir lie. leksemų siejimui pritariame, tai gauname aiškinti skirtumą tarp lie. b : pr. <bw> ir <uw> (žr. ankstesnius aiškinimus, kurie mums nepriimtini: В. Н. Топоров, op. cit., 282 ir kt. [žr. tekste]). Manau, kad pr. grabwe atsiradusi dėl pirminio užrašymo *gra-wb-e raidžių metatezės; dėl tokio dalyko plg. E 730 picle ‘toks strazdas’ vietoj *pilce (: lie. pìlkas ‘grau’, pìlkis ‘1. kiškis, 2. vilkas’ [ir kt. pvz.]. Dėl ištaisytos pr. leksemos *gra-wb-e ‘šonkaulis’ santykio su gra-uw-us ‘šonas = (šonkauliai)’ [24] ir lie. gró-b-as ‘šonkaulis’ plg. pr. vietovardžius: Lo-wb-uthe = /labut-/, La-wb-en = /lab-/ : La-uw-ete = /lavi(:)t-/ : La-b-ota = /labut-/, Labiten = /labi(:)t-/. Suminėti toponimai remiasi adj. labs ‘geras’, kurio priebalsis b kinta į [ƀ] (imamas tarti kaip aukštumos priebalsis, iš dalies spirantas) [rašte žymimas <wb>] ir toliau [v] (raštuose žymimas <uw>). Tokį patį dalyką patiria ir lie. gróbas : pr. graw-be : pr. grauwus. Galime postuluoti prabl. ir prasl. */gr’ab-/ ‘šonkaulis’, iš kurios dėl fonetinės diferenciacijos b > ƀ > v formuojasi vėlesnė sąvoka ‘šonkauliai’ kaip ‘šonas (kūno)’.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 23–25

Antraštė:

gróbas

Straipsnelis:

Pr. grobis ‘žarna, grobas’ tikslus atitikmuo – lie. grobas. Taip pat siejasi su lie. gróbti (plg. grõbis), gróbstyti; grė́bti, grebė́ti, grė́bstyti (plg. grėblỹs, grẽbčiai, grė̃bstės, grebė̃stas ir kt.); grabstýti, gràbstelė́ti, gràbsterėti, grabalióti, -iúoti, grabinė́ti (plg. grab/n/us, grabštùs, grãbstos, grabė̃zdai ir pan.); la. grebt, grebinât, grâbât, grabât ir t. t. Žr. Trautmann BSW, 95–96; LEW 165–166. Dar siejama su r. trm. гроб ‘kas nors milžiniškas, gremėzdiškas’, гродня́ ‘įgriuvimas žemėje’, ‘ola’, гребёнка ‘piniginė’, go. graben ‘kasti’, ‘rausti’, groba ‘įduba’, ‘urvas’ ir pan., graba ‘griovys’, s. v. a. grab ‘kapas’, v. v. ž. grabben, s. isl. grápa ‘užgrobti’ ir t. t. Ryšį su pr. grobis, lie. gróbas su atitinkamu veiksmažodžiu turėjo galvoje jau Burda Beiträge zur vergleichenden Sprachforschung 1868, VI, 402, pasiūlęs lyginimą su s. i. gárdha- ‘vidus’, ‘įsčios’, ‘krūtinė’, tikriausiai sietą su grabh- ‘griebti’, priešingai nei dabartinis požiūris (atitinkamai – *gᵘ̯elbh- ‘krūtinė’, bet *ghrebh-, *gherbh- ‘griebti’, Pokorny IEW, 455, 773). [315]

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 314–315

Antraštė:

gróbas

Reikšmė:

žarna

Straipsnelis:

grobis E. 129 ‘žarna’ : lie. gróbas ‘t. p.’

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 224