Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gužas, nūnai, kekė, kitelis, kemurys, lupatas, vaidila, plakis, mokyti, taukas, gurlis, kuolas, silkai, prasti, kaita, velmi, tvoti.

Antraštė:

gùžas

Straipsnelis:

žr. gunžys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 337–340

Antraštė:

gūžas

Straipsnelis:

žr. gunžys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 337–340

Antraštė:

gùžas

Reikšmė:

gandras

Straipsnelis:

Lie. gùžas, gužutis ‘gandras’ vartojamas Jurbarko, Raseinių, Šiaulių šnektose. Šaknis guž- – veiksmažodžiai gunžti, gūžti ‘tupėti po sparnu’, gūžyti ‘tupėti ant kiaušinių’, gūžoti ‘сидеть или стоять сгорбившись’, gunžėti, gūžėti, gunžinti, gūžinti ‘tupėti arba stovėti po sparnu šiltai’. Pavadinimas gužas, gužutis gandrui duotas dėl jo nepaprastumo „сидеть на корточках в гнезде“. Rusų ir ukr. черногуз (черный + гуз ‘uodega’).

Šaltinis:

Клепикова 1961, 162

Antraštė:

gùžas

Reikšmė:

gandras

Straipsnelis:

Gana plačiai Didžiojoje Lietuvoje žinomas gùžas, gužùtis išsilaiko tikriausiai dėl ryšio su veiksmažodžiu gūžti ‘perėti’ ir yra lietuvių naujadaras, šiandien jau nykstantis.

Šaltinis:

Safarewicz 1958, 173

Antraštė:

gùžas

Reikšmė:

gandras

Straipsnelis:

Lietuvių gandro pavadinimas gužùtis, gùžas aiškintinas motyvacija, nusakančia šiam paukščiui būdingą ypatybę. Sietinas su veiksmažodžiais gū̃žinti ‘eiti susilenkus, susikūprinus’, gužinė́ti, gūžinė́ti ‘vaikščioti susitraukus, slankioti’, gū̃žtis ‘trauktis į krūvą, riestis’ (A. Leskien, Bildung der Nomina im Litauischen, Leipzig, 1891, 192, 575; M. Niedermann, Die Namen des Storches, 78–83). M. Nydermanas argumentavo tai žodžių gūžtà ‘lizdas’, gūžė́ti ‘šildytis (lizde) po paukščio sparnais’ ir pan. reikšmėmis. Kritikuotina jo pateikta žodžių gū̃žti(s), gūžỹs etimologija, kurioje ū kildinamas iš un, o žodžio gužùtis (gùžas) šaknies u trumpumas aiškinamas polonizmų gùzas, guzúoti ir kt. įtaka. Iš tiesų šalia au (plg. gaũžtis ‘kūprintis, įtraukti kaklą, tūptis’, gaužùs, -ì ‘susikūprinęs’, gažõlas ‘galvokas’; dėl reikšmės žr. gurõnas) – ir ū (plg. gūžỹs ir kt.) čia u visiškai dėsningas (plg. gužùtė ‘gaudomos vištos maloninis pavadinimas’, gùžas ‘paukščio gurklys’, gužė́ti ‘visu būriu skubiai, netvarkingai eiti, vykti’, gùžulas, gužulỹs ‘gubulas, gniūkštė’ ir kt.), o rytų žem. gunžis, gunžė ir kt. turi un, naujai tarmėje atsiradusį vietoj ū (žr. K. Būga, RR II 353t.). Dėl to lie. gū̃žti(s), gūžỹs reikėtų skirti nuo gr. γóγγρος ‘medžio gumbas, atauga’, γογγύλος ‘apskritas’ ir kt. (ide. *gong-, *geng-, o taip pat nuo lie. gañgaruoti, negu tai padaryta, sakysim, kad ir Frenkelio žodyne.

Šaltinis:

Urbutis 1966b, 185

Antraštė:

gùžas

Reikšmė:

bocian

Straipsnelis:

Kai kurie lietuvių žodžiai yra panašūs į deminutyvus, bet iš tikrųjų deminutyvinių formantų neturi. Lie. gùžas ʻbocianʼ ← gužùtis ʻt. p.ʼ

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 169