Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gulba, lupkė, malonus, karys, kleivas, švankšti, traškėti, dundulė, akuratnus, durys, buriukas, šviesti, kirkla, bubti, kričios, vaikas, pliušė, solyma, prieklė̃tis, įnikti, kojė, burokas, putrioti, atkarti, vandūnė, kemėroti, paršelis, rakštis, pampsas, peslys, smūgis, ledas, svogūnas, drangalioti, lentas, iekas, žvairus.

Antraštė:

gùlba

Reikšmė:

dėžė, uždedama ant rogių

Straipsnelis:

Dėl skardumo asimiliacijos (k–b > g–b) vietoj kùlba ‘dėžė, uždedama ant rogių’ (iš vok. Kolbe ‘(šautuvo) buožė…’ –Frischbier H., Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismus in alphabetischer Folge, I, Berlin, 1882, 403, plg. dar lie. trm. kólba LKŽ VI 307) gali būti atsiradęs Radviliškio ir Biržų gùlba ‘kulba’. Dar plg. gulbė

Šaltinis:

Karaliūnas 1994, 126

Antraštė:

gùlbas

Reikšmė:

guoba, vinkšna

Straipsnelis:

Tai neaiškios kilmės labai retas žodis. […] Įdomu, kad mūsų gùlba formos atžvilgiu tiksliai sutampa su germanų kalbų žodžiais: s. isl. kolfr m. ‘gumbas (ant medžio); šerdesas, strypas, bruzduklis’ […], s. danų kolv, norv., šv. kolv ‘t. p.’, s. v. a. kolbo ‘(šautuvo) buožė; vėzdas, kuoka, gumbinė’; v. v. ž. kolve, kolf ‘t. p.’ Jie atspindi germ. *kulb- (< ide. *gl̥əb(h)-) ir nuo lietuviškojo skiriasi tik kamiengaliu -o-. […] Kalbant apie semantiką, reikia pasakyti, kad žaliuojančių medžių pavadinimų ide. kalbų atitikmenų eilėse pasitaiko ir vėzdą, kuoką, gumbinę, lazdą, baslį, kartį […] ir pan. žyminčių žodžių [pateikiama pavyzdžių] […] [53] […] Tai etimologiniam lie. gùlba ‘guoba, vinkšna’ ir s. isl. kolfr ‘gumbas (ant medžio); šerdesas, strypas, bruzduklis…’, s. v. a. kolbo ‘vėzdas, kuoka, gumbinė…’ tapatinimui, atrodo, neprieštarauja nei šių žodžių raiška, nei turinys, ir jeigu mūsų hipotezė teisinga, ji sudarytų dar vieną iš daugelio ekskliuzyvinių baltų ir germanų kalbų leksikos paralelių, kurias yra ištyręs Chr. Stangas [1971].

Šaltinis:

Karaliūnas 1989, 53

Antraštė:

gùłba

Reikšmė:

guoba

Straipsnelis:

Jeigu lie. gùłba (iš Juškevičiaus žodyno) yra žem. tarmės, kur uo (per uu̯) virsta ū ar ou̯, tada minėta forma turėtų būti identiška su tą pat reiškiančia lie. guobà (ar gúoba), acc. sg. gúobą, la. guôba. Dėl ł iš u̯ plg. la. syłnas ar syłmas ‘samanos’ (bendrinėje latvių kalboje sûnas; taip vadinamose [399] vietovėse ū virsta yu̯, tas paprastai išliko) ir Bezzenberger Lett. Dialekt-Studien 20⁴, ir ł > u Bezzenberger BGSL 72 f.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 399–400

Antraštė:

gùlba

Reikšmė:

elm

Straipsnelis:

[Aptariama ide. skiemeninių sonantų raida baltų ir slavų kalbose. Abejojama R. Matasovićiaus (2004 ir 2005, 150) pateiktais skiemeninių sonantų fonetinio atspindžio *uR pavyzdžiais.] Siūlomas lie. gùlba ‘elm’ siejimas su skandinavų kolfr ‘bolt’ abejotinas (plg. Endzelin 1911, 67; Karaliūnas 1989).

Šaltinis:

Kortlandt 2007, 8