Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurbas, makaruoti, dailidė, drukornia, bukas, lupus, skrebėti, nūskendūlis, gorčios, arumbė, grumada, audeklas, surikti, bajus, kekulas, paniurti, vajus, būkelis, kamanės, kaupra, švendrynė, mandūra, skasti, per, barvička, dveji, staibiai, katukas, gružė, erštauti, kas, garlaivis, kraika, įteikti, grundulis, mainas.

Antraštė:

gur̃bas

Reikšmė:

krepšys, pinučiai

Straipsnelis:

žr. gárbanos

Šaltinis:

Откупщиков 1976, 71–72

Antraštė:

gur̃bas

Reikšmė:

pintinė, krepšys

Straipsnelis:

žr. gulbė

Šaltinis:

Karaliūnas 1994, 126

Antraštė:

gur̃bas

Reikšmė:

pintinė; pintas vežimo viršus; gurbas galvijams; nuolatinė ar laikina patalpa (ar jos dalis) naminiams gyvuliams ir paukščiams; tam tikras šiaudais dengtas bičių avilys; lanktis siūlams vynioti

Straipsnelis:

Lie. gur̃bas turi 12 reikšmių (plg. LKŽ III 741–742), iš kurių galima išskirti 6 pagrindines: 1) ‘pintinė’, 2) ‘pintas vežimo viršus’, 3) ‘gurbas galvijams’, 4) ‘nuolatinė ar laikina patalpa (ar jos dalis) naminiams gyvuliams ir paukščiams’, […] 5) ‘tam tikras šiaudais dengtas bičių avilys’, 6) ‘lanktis siūlams vynioti’. K. Būgos aiškinimas, pagal kurį gur̃bas ‘tvartas’ susijęs su slov. gȓb ‘бугорок, горб, морщина’ (RR II 526) semantiškai netinkamas. K. Alminauskio hipotezė (lie. gur̃bas ← lie. kur̃bas, kar̃bas ← vok. korb ‘pintinė’) [65] taip pat netinka nei fonetiškai, nei semantiškai. Veikiau jau kur̃bas yra tikro lietuviško gur̃bas ir skolinio kar̃bas (vok. korb) kontaminacija. Prie tos kontaminacijos gal kiek prisidėjo senesnių, palyginti su kar̃bas, žodžių su g~k kaita buvimas lietuvių kalboje. Semantiniu atžvilgiu Alminauskio siūlymas netinka, nes sunku įsivaizduoti, kad žodis, pasiskolintas reikšme ‘pintinė’ ir kitomis artimomis reikšmėmis, galėtų savarankiškai išrutulioti reikšmę ‘reketys siūlams lenkti, vyti’. E. Fraenkelis (LEW 178) prieštarauja Alminauskiui ir laiko lie. gur̃bas bei la. gur̃ba, gurbs baltiškais žodžiais, kilusiais iš ide. *ger- ‘pinti, vyti’. [66] […] A. Sabaliauskas abi tas etimologijas mėgino sujungti [A. Sabaliauskas. Iš baltų kalbų gyvulininkystės terminologijos istorijos – LKK XII, 1970, 34–5, А. Сабаляускас, Исследования лексики балтийских языков. Автореф. докторской диссерт. Вильнюс, 1974, 43] [66]. Jo manymu, lie. gur̃bas reikšme ‘tvartas’ ir pan. yra baltiškas žodis, o reikšmėmis ‘pintinė’, ‘pintas vežimo viršus’ ir kt. gur̃bas galėjo būti skolinys iš vokiečių kalbos. Latvių žodžiai galį būti skoliniai iš lietuvių. Šis aiškinimas sukritikuojamas [žr. 67–68]. Etimologija, siejanti lie. gur̃bas su šaknimi *ger- ‘pinti, vyti’ įtikinamai paaiškina visas be išimties šio žodžio reikšmes. ‘Pinti’ → ‘pintinė’ : ‘krepšys’, ‘pintas vežimo viršus’, ‘lizdas’, ‘avilys’ (arba antriniu keliu – iš reikšmės ‘krepšys’). Po to reikšmės ‘pintinė, krepšys’ pagrindu atsiranda naujos reikšmės: ‘конура’, ‘клетка’, ‘ясли’. Viena iš labiausiai paplitusių izosemantinių eilių yra eilė ‘pinti’ → ‘pinučiai, pertvara’ (‘плетень, ограда’) [Plg. vok. winden → Wand, lie. síeti → síena, pìnti → pinùčiai, […] r. плету → плетень ir kt.]. Reikšmės „pinučiai, pertvara’ gur̃bas lietuvių kalboje neturi, bet tokios šio žodžio reikšmės kaip „atskirta tvarto dalis’[…] gali būti kilusios iš jos. Šią trūkstamą semantinę grandį randame latvių kalboje: la. gur̃ba turi ir reikšmę ‘изгородь’ […] [68] Latvių žodžiai, reiškiantys ‘изгородь’, yra pereinamosios ne iš ‘pintinė’, ‘tvartas’, o iš veiksmažodinės šaknies *ger- senosios reikšmės ‘pinti’ į reikšmes ‘загон’, ‘стойло’, ‘хлеб’ (‘pinti’ → ‘pinučiai, pertvara’ → ‘užtverta vieta’ → ‘tvartas, gurbas’). Todėl A. Sabaliausko mintis, kad la. gur̃ba, gurbs – skolinys iš lietuvių, reikalauja papildomos argumentacijos. [69] Veiksmažodinė šaknis *ger- ‘pinti, vyti’ paaiškina ir neabejotinai seną reikšmę ‘reketys siūlams vyti’ (plg. r. вить ir вьюшка ‘įtaisas siūlams vyti’). Tų semantinių ryšių dėsningumą patvirtina gausus izosemantinių eilių būrys. Pvz., lie. gur̃bas a) ‘pintinė’, b) ‘avilys, dengtas šiaudais’, c) ‘aptvaras’ turi tokias paraleles: a) bulg. кош, s. r. кош ‘pintinė’, b) s.-kr. ко̏ш ‘šiaudinis avilys’, c) r. trm. кош ‘aptvaras’. Reikšmes ‘narvas’ ir ‘avilys’ turi lie. nar̃vas. Reikšmes ‘pintinė’ ir ‘reketys siūlams vyti’ turi r. вить vediniai – r. trm. ви́тина ir виту́шка (Даль I 208), reikšmes ‘pintinė’ ir ‘(pintas) avilys’ – la. kuozuls (ME II 350) ir t. t. [70] Iš šiaudų ar vytelių pinti aviliai vadinosi gur̃bas. Tokia bitininkystė (kaip miškinės bitininkystės dalis) paliko pėdsakų lietuvių toponimikoje (Gurbai, Gurbšilis ir kt.). A. Sabaliausko teikiamas tų toponimų siejimas su pr. garbis ‘kalnas’ kelia abejonių. [70] Išdėstyta medžiaga leidžia peržiūrėti dar vieną lie. etimologiją. Kadangi ide. *ger- / *gor- / *gr̥- (bl. ger- / gar- / gur-) lytyje gur̃bas atspindi nulinį savo balsių kaitos laipsnį, prie tos šaknies formų gerb-, garb- galbūt galima priskirti ir žodžius garbaĩ, gárbanos, gerbenai, garbaniaĩ ‘кудри, локоны’, kurie paprastai siejami su pr. garbis ‘kalnas’, s. r. гърбъ, r. горб, isl. korpa ‘raukšlė, klostė’ ir kt.¹⁷ [E. Lidén, Armenische Studien, Göteborg, 1906, 36; K. Būga, RR II 128; E. Fraenkel LEW 135]. Tai „kabinetinė“ etimologija. Siūlomą etimologiją galima paremti paralelėmis: gr. πλέκω ‘pinu’ → πλόκος ‘sruoga’, ‘garbana’; r. (за)вить → завиток […], плести → trm. плетень ‘merginos kasa’ (Даль III 125), lie. pìnti → pìnka ‘susivėlusių plaukų sruoga’ (LKŽ IX 1047) ir kt. Lie. gur̃bas ir la. gur̃ba reikšmės ‘pintinė’, ‘pinučiai’, ‘įtaisas siūlams vyti’ santykiauja su reikšme ‘garbana’ panašiai kaip gr. πλέκος ‘pintinė’ → πλόκος ‘sruoga, garbana’, r. trm. плетень ‘pinučiai’ – плетень

Šaltinis:

Откупщиков 1976, 65–67