Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: išsėkti, degas, klastė, apgėlėti, dumsa, bardarokšt, eršketas, ratinė, palubys, kernezas, kernežis, ėdu, pentinas, kauburys, gramėti, šešerokas, kilmė.

Rezultatai

Antraštė:: išsėkti
Reikšmė:: kurti skulptūras; kalti, raižyti
Straipsnelis:: [Galime spėti, kad tose rytų iranėnų kalbose, kurios savo kilme yra sãkų (sãkų kalba – viena iš skitų tarmių, paliudyta VII–X a. po Kr. rašto paminklų iš Rytų Turkestano) tarmių tęsiniai (t. y. afganų resp. puštų kalboje bei Pamyro priekalnių kalbose) yra išlikę pėdsakų, liudijančių apie savitus šių iranėnų kalbų santykius su Europos kalbomis:] Šugnų x̌ičand- ‘perkirsti, suskaldyti; perpjauti; kirsti, kapoti’ – sl. sěkǫ, r. секу, сечь, lie. išsėkti ‘kurti skulptūras; kalti, raižyti’, lo. seco ‘pjaunu’, vok. Säge ‘pjūklas’.
Šaltinis:: Абаев 1965, 14

Antraštė:: išsė́kti
Reikšmė:: extraire
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. secuit ‘il a tranché’ kyla iš atematinio aoristo ital. *seka-d (< ide. *sékH-t). Prez. secāre (< ital. *seka-i̯e/o-) yra lotynų naujadaras. Lo. scītus kyla iš *skH-i-tó-), atsiradusio iš prez. *sé/ókH-i- ‘décider, trancher’. Het. šākki ‘il sait’ veikiausiai kyla iš preterito mediumo *sókH-e ‘il a tranché, decidé’. S. sl. sěkǫ, sěs-ti ‘couper’ veikiausiai netęsia senojo Narten prezenso *sḗkH-, *sékH-, bet yra padarytas iš aoristo *sěxŭ, *seče, *seče (iš ide. aor. *sékH-t), su vokalizmu iš imperfektyvo *sěkā-jǫ (< *sēkH-eh₂-i̯é/ó-). Lie. iš-sė́kti ‘extraire’ yra neegzistuojanti forma.
Šaltinis:: Garnier 2010, 390

Antraštė:: išsėkti
Reikšmė:: carve
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Sl. *sě̋ći, *sě̑kǫ AP c ‘cut’ (s. sl. sěšti, sěkǫ, sr.-kr. sjȅći, sijèčēm, r. seč ̕, sekú) kildinamas iš Narteno prezenso *sḗkH-ti / *sékH-n̥ti (pvz., LIV, 524). Baltų kalbose jis paliudytas tik s. lie. į-sē̆kti ‘cut in’, iš-sē̆kti ‘carve’ (Bretkūnas). Akūtinis ilgasis balsis padarytas pagal vedinį pa-sė́kelis AP 1 ‘didelis kirvis’. Mažai tikėtina, kad bl. ir sl. formos turi analogišką vokalizmą, kaip kad teigia Kortlandtas 1997, 28. Plg. galimus jų atitikmenis kitose kalbose: het. šā̆kk- / šekk-ḫḫi ‘žinoti’ nurodo molō-prezensą *sókH-e(i) / sékH-r̥s. Greta jų – lo. secō, -āre ‘cut’. *SḗkH- paremtas lo. sēcula ‘sickle, scythe’ ir galbūt het. šeknu- ‘cloak’, šēkan- ‘span’, plg. Eichner 1979, 42f..
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 21–22