Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ieškoti, apydėmė, teisingas, grabė, nusidėti, rūbai, dunėti, žerti, pagaira, jūšė, kirkužys, tarškėti, gajus, bulvienė, daina, knypkis, palėpis, smaigstyti, sriautas, ryžiai, barbierius, patekai, ančiokas, pradžia, vyža.

Rezultatai

Antraštė:: ieškoti
Straipsnelis:: [Sl. и kai kada kilęs iš diftongo ei, kurio atspindys fiksuojamas la. krìevs ‘rusas’ (< *kreivi) – кривич. Šį diftongą taip pat reprezentuotų šie la. žodžiai, jei pasitvirtintų Brücknerio (Brückner A., Litu-slavische Studien I) nuomonė (o tai gana neįtikėtina), kad pastarieji baltų žodžiai yra slavizmai:] la. ieskāt (dial.) ‘ieškoti blusų’, lie. ieškoti (s. v. a. eiskōn).
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 104

Antraštė:: ieškoti
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘ieškoti’, dažnai siejami su sąvokomis ‘sekti’, ‘eiti aplinkui’, ‘eiti iš paskos’, ‘žiūrėti’ ir pan. Lie. ieškoti giminiškas s. sl., s.-kr. iskati, s. č. jiskati, le. iskać ‘medžioti, varyti; pasen. ieškoti’, r. iskat’, skr. iṣ- ‘ieškoti, norėti’, av. iš- ‘t. p.’, s. v. a. eiscōn ‘teirautis, klausti, reikalauti’, s. ang. āscian ‘reikalauti, klausti’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 764

Antraštė:: ieškóti
Reikšmė:: suchen
Straipsnelis:: [Arm.] ayc̣ ‘tyrimas’, [lit.:] Hübschmann AG I 418; Walde Pokorny I, 12; Pokorny 16. […] Sietini: s. i. eṣati ‘ieško’, eṣa- m. ‘noras’, […]; su sk- formantu: s. i. iccháti ‘ieško, nori’, icchā ‘noras’, s. v. a. eisca ‘reikalavimas’, eiscōn ‘tirti, klausti’, lie. íeškau, ieškóti ‘suchen’, la. ieskât ‘utėliauti’, s. bažn. sl. iskǫ, taip pat ištǫ, iskati ‘ieškoti’, iska ‘noras’. Arm. forma artimiausia sk- formoms.
Šaltinis:: Solta 1960, 366

Antraštė:: ieškóti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. ieškóti = r. иска́ть)
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: íeškóti
Straipsnelis:: Lie. ieškóti, íeškoti ‘suchen’, la. iẽskât ‘lausen’ : s. sl. iskati ‘suchen’, plg. s. i. éṣati ‘sucht’, av. isaiti ‘wünscht’.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 117

Antraštė:: ieškóti
Reikšmė:: to search for
Straipsnelis:: Lie. íeško ‘searches for’ fiksuojama praes. reikšmė. O slaviškas atitikmuo aoristas iska turi preterito reikšmę (nors galūnė kaip aoristo), plg. praes. iskǫ (or iščǫ), etc. Pirminio kirčio buvimą priesagoje paremia bendraties ieškóti, r. iskát‘, s.-kr. ìskati kirčiavimas.
Šaltinis:: Schmalstieg 1994, 37

Antraštė:: ieškóti
Straipsnelis:: [Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. ieškóti, íeškau ‘search for’ (plg. s. lie. prez. ieszku, Universitas), la. iẽskât, iẽskãju ‘look for lice’, s. sl. iskati, iskǫ (< *jьskāti) aiškiai kyla iš ide. sk̑e/o-prezenso, plg. s. i. iccháti, av. isaiti ir kt. Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų-slavų paradigmą bendr. aor.-inf. *isk-ā- : prez. *ēiska/e- (nesvarbu, koks yra šio prezenso vokalizmo aiškinimas).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008b, 185–186

Antraštė:: ieškóti
Straipsnelis:: [Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. ieškóti, la. iẽskât, iẽskãju, s. sl. iškati, iskǫ (: s. i. iccháti, av. isaiti, arm. hayc‘em, s. air. escaid, s. v. a. eiscōn) aiškiai rodo ide. *‑sk̑- > bl.-sl. ‑sk-.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2009a, 14

Antraštė:: ieškóti
Straipsnelis:: žr. laiškas
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 184

Antraštė:: ieškóti
Reikšmė:: szukać
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] 1. Lie. ieškóti ‘szukać’, s. sl. iskati. Kadangi ide. sḱ ir ide. *ḱs lietuvių kalboje visada atliepia š (ne šk ar kš), o slavų kalbose s (ne sk ar ks, plg. lie. ašìs, dẽšinas, iẽšmas, šešì, viešpatìs, nebesinori lie. iešk- kildinti iš *išk-, pvz., ode. *h₂is-sḱé-ti (s. i. iccháti. Nesinori ir sieti su sl. *isk-. Svarbu pastebėti ir morfologinį faktą, kad baltų ir slavų kalbose nėra jokių prezenso su formantu *-sḱe- pėdsakų. Siūloma lie. ieškoti laikyti verbum denominativum iš subst. *ieška < *ai̯š-kā- ‘pragnienie, żądanie, pożądanie’. Plg. la. ieska ‘pragnienie, ochota, apetyt’ (dėl formanto -kā- plg. lie. spėkà ‘siła, krzepa’, stokà ‘brak, niedostatek’. Pl. *ai̯š- < ide. *h₂ei̯s- arba *h₂oi̯s- ‘pragnąć’ (h₂ kontekste negalima atsikirti e ir o balsių kaitos laipsnių) su pakitimiu *i̯s > *iš kaip lie. maĩšas ‘wór’ (plg. sl. *měxŭ. Veiksmažodis iešk- yra balsių kaitos požiūriu nelankstus, kas dera su jo denominatyvine kilme. Dėl pirminės formos plg. s. i. iccháti (nulinis balsių kaitos laipsnis) greta s. i. eṣati (pamatinis laipsnis. Postuluojamasis denominatyvas turi paralelę veiksmažodyje s. v. a. eiscon ‘badać, pytać, żądać, wymagać’, vok. heischen – vedinys iš daiktavardžio eisca ‘Forderung’. Darinys s. sl. iskati, iskǫ ‘szukać’, r. iskátь, iščú, s. le. iskać, iszszę ‘szukać’, odyskać ‘odszukać’ gali būti fonetinis tęsinys praformos *(j)ĭskati < *ĭskā-, t. y. verbum denominativum, kuriam pagrindą davė daiktavardis *ĭs-kā- ‘pragnienie’ (padaryta iš nulinio balsių kaitos laipsnio pirminės formos *h₂is-. Jei taip, būtina pabrėžti apofoninį skirtumą tarp prototipų bl. *ai̯š-kā- ir sl. *ĭskā-. […]
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 345

Antraštė:: íeškoti
Reikšmė:: to seek, look for
Straipsnelis:: [Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje. Pvz.:] *h₂is- (*h₂eis- ‘wish for, seek out’, plg. *h₂is-sk̑e/o- > Av. isaiti, s. i. iccháti ‘seeks, wishes’): lie. íeškoti ‘to seek, look for’, la. iẽskât ‘to louse’ šalia sl. *jīskati ‘to seek’ AP b.
Šaltinis:: Young 2006b, 237

Antraštė:: ieškóti
Reikšmė:: suchen
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] S. lie. jeszku, lie. íeškau ‘ich suche’ (ieškóti), s. sl. iskǫ ‘ich suche’ (iskati) < bl.-sl. *ḗiško- ← *h₂is-skó- yra viena iš nedaugelių prezenso priesagos *-ske/o- kentuminio varianto pėdsakų šalia sateminio *-sk̑e/o- (tęsiamas s. i. iččháti, n. Av. isaiti ‘sucht, erstrebt’).
Šaltinis:: Lipp 2009a, 180

Antraštė:: ieškoti
Reikšmė:: search
Straipsnelis:: Ide. prokalbės *-sk̂e/o- lietuvių kalboje atspindi -šk-: *h₂i-sk̂é-: s. lie. iešku ‘search’, s. sl. iskǫ, plg. s. i. iccháti. Pasak Stango (1966: 92–93), *-sk̂- virtimas -šk- paaiškinamas tuo, kad sprogstamasis priebalsis iš prigimties buvo minkštas, Lubotsky (2001: 29f.) mano, kas lie. -šk- yra alomorfo, apibrėžto RUKI padėties, apibendrinimas. Ide. prokalbėje iteratyvine buvusi priesaga *-sk̂e/o- baltų kalbose (lie. -šk-) įgijo reikšmių, susijusių su besikartojančiais garsais.
Šaltinis:: Milizia 2012, 364

Antraštė:: ieškóti
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Lie. ieškóti, íeškau (s. lie. ieszku), la. iẽskât ‘ieškoti utėlių’, sl. *jьska̋ti AP b ‘ieškoti’ (s. sl. iskati, iskǫ / ištǫ, sr.-kr., ȉskati, r. iskát ̕. sk̑e/o-prezensas paveldėtas, tačiau šaknies vokalizmui būdinga stebėtina variacija: s. i. iccháti, n. av. isaiti, um. e-iscurent, arm. hayc ՙem, s. v. a. denom. eiscōn ‘klausti’. Íeškau akūtas nėra pagrįstas jokia analogiška iliustracine baltiška forma. Bl. ir sl. šaknų vokalizmo neatitikimą galima paaiškinti rekonstruota baltų-slavų paradigma: prez. *ēisko/e- : inf./aor. *iskā-, plg. Villanueva Svensson 2008, 183ff. Lie. íeškau, germ. *aiskōn atspindi paveldėto *h₂is-sk̑é/ó- ir *h₂ḗis-s-/ *h₂ḗis-s- kontaminaciją. Klingenschmittas (1982, 67⁵) lie. íeškau vokalizmą aiškina kaip univerbacijos su preverbu (*eh₁-h₂is-sk̑é/ó-) rezultatą arba perimtą iš sigmatinio aoristo *h₂ḗis-s-t (plg. s. av. āiš). Derkseno (1996, 294, 337; 2008, 214) siūlymas pilnojo laipsnio íeškau laikyti denominatyvinės kilmės ir teiginys, kad -sk̑e/o- buvo pakeistas -Hsk̑e/o-, neįtikina, žr. Villanueva Svensson 2010, 214ff.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 26–27