Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: inkštis.

Antraštė:

inkstis

Straipsnelis:

[Rec.: Eckert R., Die Nominalstämme auf -i im Baltischen, 1983] Vargu ar laikytinas senovišku lie. inkstis, -ies (pažįstamas iš kai kurių Rytų Prūsijos raštų) šalia visuotinai vartojamos ŏ-kamienės formos ìnkstas. Veikiausiai tai inovacija, atsiradusi dėl poveikio tokių i-kamienių vidaus organų pavadinimų kaip blužnìs, širdìs, tulžìs. Tad autoriaus pateikti latvių tarmių ir slovėnų kalbos faktai traktuotini kaip paralelios raidos rezultatas, o ne kaip argumentas rytų baltų-slavų bendrybei įrodyti.

Šaltinis:

Stundžia, Venckutė 1986, 77

Antraštė:

inkstis

Straipsnelis:

[Pateikiami bl. ir sl. atitikmenys pasižymi tam tikru archajiškumu:] 1. Lie. inkstis, -ies i-kam. lytis yra gretutinė forma šalia ìnkstas (1), inkstis, -čio ‘Niere’. S. lie. inkstys f. pl. dar reiškia ‘Schoß, viduriai, žarnos’. Latvių kalba taip pat pažįsta i-kam. lytį, plg. la. trm. īksts, -s, pl. îkstis f. ‘inkstai’. Lie. leksema buvo veikiama lie. žodžių įsčios, s. lie. insčios ‘Schoß, Eingeweide, das Innere (des Leibe)’ šeimos. Fraenkelio (LEW, 188) nuomone, lie. žodžio šaknies -s- yra antrinis (plg. gr. ἔντερον ‘viduriai, žarnos’) ir pakliuvęs į šaknį dėl giminiškų žodžių šeimos la. îksts, lie. inkstas, s. sl. ИСТЕСА ir s. isl. eista ‘sėklidė, Hoden’ sumišimo su šaknimi [588] *oi̯d-, *ei̯d-. K. Būga ir E. Fraenkelis -k- laiko įterptiniu. Rytų bl. i-kam. lytis galime gretinti su slov. obȋst f. ‘inkstas’, pl. obisti ‘t. p.’ Nepritariame F. Bezlajui (Вопросы языкознания, IV, 1967, 47), kuris siūlo su slov. obȋst gretinti dar objȇst f. ‘bjaurus poelgis, pasileidimas, grubumas, įžūlumas’. Galbūt slov. lytį obȋst atitinka r. bažn. sl. обисть.

Šaltinis:

Eckert 1977, 588–589

Antraštė:

inkštis

Straipsnelis:

žr. inkštys

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 52–54

Antraštė:

inkštis

Straipsnelis:

[Pagal R. Lanszweertą, Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes, Frankfurt am Main, 1984, p. XII, baltų prokalbėje veikė pusiau pastovus fonologinis dėsnis, pagal kurį trumpasis balsis yra sinkopuojamas po ilgojo pradinio skiemens. Tik taip galima paaiškinti tam tikrus žodžius:] s. lie. inkštis, la. îkstis, pr. instixs ‘Daumen’ < *insti- < *ins-uti- ‘der kurze Finger’, iš lie. į́sas, la. îss, pr. īnsan ‘kurz’.

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 83

Antraštė:

inkštìs

Reikšmė:

nykštys

Straipsnelis:

Lie. trm. inkštìs (Bretkūno raštai) ‘nykštys’ – metatezės rezultatas.

Šaltinis:

Zinkevičius 2010a, 64