Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jūrės, apseinėti, dieviškai, grodšalas, kamanėti, trakšlys, lopetelė, penịgas, skiedžiu, krėslas, lazgėti, gaužtis, čiaupti, prabūti, išvysti, taršyti, kibšas, skaugė, senėti, sklaidyti, gretimas, buziukas, snapelis, vampsoti, bliaukti, sparnas, dygulys, pagonas, gluosna, lakatas, padurmu, klubas, atviras, veisti, suopti, glieti, luotas.

Antraštė:

jūrės

Straipsnelis:

žr. jūra

Šaltinis:

Buck 1949, 37

Antraštė:

jū́rės

Straipsnelis:

žr. jūra

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 93–97

Antraštė:

jū́rės

Straipsnelis:

D. Gabrio (Gabrys D.-J. Parenté des langues hittite et lithuanienne et la préhistoire, Genève 1944, 35) siūlymas het. lytį aruna- ‘jūra’⁸ [⁸ Friedrich J. Hethitisches Wrtb., 1952, 33–34], kurios pirminė reikšmė galėjusi būti ‘toliau nuo jūros kranto ar pasienio besidriekiančios žemės, plotai, teritorijos’ [16] (plg. aruni anda keleto lingvistų interpretuojamą kaip ‘šalies gilumoje, toli nuo pasienio, atokiau nuo jūros kranto dunksąs’), bet vėliau gruna- ėmusį reikšti ‘jūra, vandenynas’, sieti su lie. jū́rės, la. jūŗa ‘didelis sūraus vandens telkinys’ atmestinas dėl fonetinių priežasčių. Pastaroji hetitų leksema (žr. Puhvel J. Hitite Etym. Dict., I–II, 1984, 178–182) gretinama su s. i. árvan- ‘žirgas, arklys’, s. isl. ǫrr ‘greitas’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1992a, 16–17

Antraštė:

jū́rės

Straipsnelis:

[Apie A. Meillet armėnų ir baltų kalbų tyrimus] […] noriu paminėti vieną iš pačių įdomiausių leksinių baltų ir armėnų kalbų izoglosų, pastebėtų Meillet. Arm. žodžio ǰowr ‘vanduo’ būta įvairių etimologijų. Šis armėnų žodis dažniausiai buvo gretinamas su s. i. kṣara- […]. Bet tai yra visiškai klaidinga […]. Meillet įžvelgė, kad galima lyginti šį armėnų kalbos žodį su lie. jū́rės ir pr. juryay. […] Ši nepaprastai svarbi etimologija padėjo Meillet rasti naują neginčytiną baltų ir armėnų kalbų izoglosą ir įnešti svarbų indėlį į armėnų kalbos priešistorę. Jis nustatė iki tol nežinomą armėnų kalbos fonetinį dalyką, būtent, kad arm. ǰ atsirado iš ide. *i̯- [8]. Specialistai ne iš karto pritarė šiai fonetinei hipotezei. […] Bet vėliau Meillet etimologija buvo pripažinta.

Šaltinis:

Bolognesi 1988, 8–9

Antraštė:

jū́rės

Straipsnelis:

[Jeigu svarstant pamatinio žodžio fonetikos pokyčius atsiranda keblumų, būtina iš naujo analizuoti darybos fonologiją. Minėta analizė dažnai padeda atrasti naujų įtikinamų aiškinimų:] Sl. ryba ‘žuvis’ fonetiškai siejama su s. v. a. rūp(p)a, vo. Raupe, bet kaip paaiškinti semantinius šios sąsajos prieštaravimus? R. Jakobsonas (Word 1952, 8, 306) gana pamatuotai sl. ryba kildina iš *ūr-bā (priesagos -bā- abstraktas iš *ūr- ‘vanduo’, reiškiantis ‘aquaticus’, žvejų tabu vietoj ‘žuvis’). Toporovas (Etimol. issledovanija po russk. jaz. I, 1960, 5–11) kritikuoja R. Jakobsono idėją (smulkiau žr. tekste). Pats gi Toporovas sl. ryba linkęs kildinti iš lyties *rumbā, kuri siejasi su lie. rumbas ‘randas, kraštas’, r. rubi, bet ypač adj. rjabój ‘margas’, nes br. rjabéc ‘Lachsforelle’, anot Toporovo, ir yra atrama, leidžianti kalbėti apie semantinę kaitą: ‘lašiša’ → ‘žuvis (apskritai)’. Akivaizdu, kad Toporovas kritikuoja R. Jakobsono hipotezę pagrįstai, tačiau pozityvūs Toporovo straipsnio teiginiai neįtikinami. R. Jakobsonas (Selected Writings I, 1962, 546–549) dar kartą etimologizuoja sl. ryba ir naujaip aiškina pamatinį žodį. Anot R. Jakobsono, priesaga -bo- yra gyvūnų pavadinimams sudaryti vartojama priesaga, t. y. *ūr-bhā reikštų ‘Wassergemeinschaft’ ar ‘Seegeschlecht’, be to, pateikia naujų ūRT > RūT pavyzdžių, plg. s. r. Lybedь (moters vardas) < s. isl. Ulfheiðr. Tačiau čia susiduriame su prieštaravimais. Jeigu, kaip galima spręsti iš pateikto s. r. Lybedь, ūRT > RūT yra gana vėlyvas reiškinys, tada lytis *ūrbā turėjusi būti su protetiniu v-, kuris [279] privalėjęs išlikti: lauktinas *vryba, o ne *ryba. Taigi pamatinis žodis semantiškai priimtinas, tačiau fonetiškai – ne. Manau, kad tinkamiausias paraleles R. Jakobsono ūr- randame bl. kalbose, plg. lie. júrės, la. jūŗa, pr. iūrin ‘jūra’; dėl protetinio j- plg. arm. ǰur ‘vanduo’. Jeigu postuluosime protosl. *yūrbā, tai po metatezės *jryba > ryba.

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 279–280

Antraštė:

jū́rės

Straipsnelis:

[Arm. žodžio pradžios i̯- gali arba išnykti, arba virsti ǰ:] arm. ǰur- ‘vanduo’ : lie. júrės pl. ‘Meer’,

Šaltinis:

Pisani 1966, 229

Antraštė:

jū́rės

Reikšmė:

Meer

Straipsnelis:

žr. jūrios

Šaltinis:

Solta 1960, 321t.