Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jauti, juodžgoris, plūšis, atuodaugiai, dėdienė, arbūzas, šlaja, lugšas, niedėti, klumokas, irmliga, aitrus, žiuberkulas, kleitos, buolas, dublys, ernis, atkopas, pleiskės, šiekštas, tolierka, rubėti, smagenes, mugoti, laimė, lopyti, kaustė.

Antraštė:

jáũti

Straipsnelis:

žr. jūšė

Šaltinis:

Kazlauskas 1970c, 131

Antraštė:

jáũti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Bl.-sl. pardigma prezensas ˚ā̆u̯-(i̯)e/o-: aoristas-bendratis ˚ū-/˚uu̯- tikėtina, tačiau negali būti rekonstruojama vidiniais pavyzdžiais: lie. jaũti / jáuti, jaũja, jáuja, jõvė / jóvė, la. jàut / jaût, jàuju, jā̀vu (ē) / javu (ā) ‘maišyti’. Ide. *i̯éu-ti / *iu̯-énti (LIV, 314): s. i. prezensas yuvá- ‘sujungti; su(si)rišti, su(si)sagstyti’, atem. dalyvis ni-yuvāná RV (plg. Hill 2007, 206ff.). Variantai su akūtine intonacija akivaizdžiai antriniai.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 208–209