Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jautis, magulas, paliauba, drumbla, nerštas, akas, tironas, drobužis, kimsa, launagas, magonė, dyvas, telžti, do, rieties, našus, mugliuoti, gaigoti, karias, inkstas, tapšnoti, minkštas, sklisti, paunksnis, skototi.

Antraštė:

jáutis

Straipsnelis:

Pr. toponimai Jaute, Jautin rodo, kad prūsų kalboje buvo lie. jautis atitikmenų. Kadangi prūsų kalboje taip pat yra žodžio ‘karvė’ reliktų (žr. kárvė), tai gali būti, kad prūsų kalboje buvo sistema *karu̯ā – *jautis (kaip lietuvių kalboje), kuri vėliau buvo pakeista į klente – curvis.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1998, 13–14

Antraštė:

jautis

Straipsnelis:

[Aptariami patino ir nesubrendusio jaučio pavadinimai baltų kalbose.] Lie. jáutis neturi atitikmenų latvių kalboje, tačiau yra paliudytas prūsų toponimuose (Jaute, Jautin). Tai yra darinys iš šaknies, reiškiančios ‘sujungti’, plg. la. jũtis ‘sujungimas’, s. i. yauti ‘sujungia, puola’ ir ide. *i̯ugo-. Lie. jáutis yra senas būdvardis (‘sujungtas’), kuris vėliau buvo substantyvizuotas (plg.: iš *i̯ug-, s. i. yogya- ‘gyvulys, kurio paskirtis yra traukti vežimą ar pan.’, s. isl. eykr ‘t. p., arklys’). Taigi tai turėtų būti bendra (arba savarankiška) lietuvių ir prūsų inovacija, bet kuriuo atveju atsiradusi tada, kai lietuviai jau buvo atsiskyrė nuo latvių (VII a.). [Toliau aptariama žodžių bùlius, tẽlias, jáutis ir ver̃šis distribucija s. lie. tekstuose ir tarmėse.]

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 2002, 8