Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jungas.

Antraštė:

jùngas

Straipsnelis:

[Bendras ide. žodis –] arm. luc, gen. lcoy ‘jungas’; lcem ‘įtempti’. […] Čia bendras ide. žodis, reiškiantis ‘jungas’: s. i. yugám, gr. ζυγóν, lo. iugum, go. juk, s. v. a. iuh, joh, […], lie. jùngas, s. bažn. sl. igo, het. jugan ‘jungas’. Arm. kalbos žodis tarp kitų kalbų žodžių užima izoliuotą padėtį – dėl savo vns. žodžio pradžios l-.

Šaltinis:

Solta 1960, 42

Antraštė:

jùngas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ю́нда ‘jungas, pavaras, pasaitas (jungiantis spragilo kotą su buože) ’ – retas žodis, žr. AK 829 (291 pnk.) < lie. jùngas, jùngis ‘t. р.’? Priebalsis d rodytų, jog skolinta iš tarmės, kurioje g’ lengvai galėjo virsti d’; tuomet pamatine forma laikytinas lie. trm. *jundė (ar *jundis) < jungė (jungis).

Šaltinis:

Urbutis 1969b, 157

Antraštė:

jùngas

Straipsnelis:

Šaknies balsis sl. *jьgo ‘jungas’ nebūtinai atspindi *u. Sl. *jьgo gali atspindėti *júʔgo < *jugóm, plg. lie. jùngas, jáugti, la. jûgs ‘jungas, pakinktai’.

Šaltinis:

Derksen 2002, 12

Antraštė:

jùngas

Reikšmė:

Joch

Straipsnelis:

[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai]. Pasak Holsto (HS 116, 2003, 168tt.), kai kurie žodžiai su laužtine priegaide latvių kalboje vs. nemobilia paradigma lietuvių kalboje rodytų, kad akūtinė priegaidė kyla iš glotalinio priebalsio, pvz., la. jûgs ‘Joch’ : lie. jùngas. Tačiau lie. jùngas yra paliudytas ir kaip nemobilusis, ir kaip mobilusis, ir nosinis intarpas (vs. ide. *i̯ugóm, sl. *jьgo) aiškiai rodo, kad šis žodis patyrė veiksmažodžio įtaką.

Šaltinis:

Kümmel 2007, 308