Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
jùngas
Straipsnelis:
[Bendras ide. žodis –] arm. luc, gen. lcoy ‘jungas’; lcem ‘įtempti’. […] Čia bendras ide. žodis, reiškiantis ‘jungas’: s. i. yugám, gr. ζυγóν, lo. iugum, go. juk, s. v. a. iuh, joh, […], lie. jùngas, s. bažn. sl. igo, het. jugan ‘jungas’. Arm. kalbos žodis tarp kitų kalbų žodžių užima izoliuotą padėtį – dėl savo vns. žodžio pradžios l-.
Šaltinis:
Solta 1960, 42
Antraštė:
jùngas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ю́нда ‘jungas, pavaras, pasaitas (jungiantis spragilo kotą su buože) ’ – retas žodis, žr. AK 829 (291 pnk.) < lie. jùngas, jùngis ‘t. р.’? Priebalsis d rodytų, jog skolinta iš tarmės, kurioje g’ lengvai galėjo virsti d’; tuomet pamatine forma laikytinas lie. trm. *jundė (ar *jundis) < jungė (jungis).
Šaltinis:
Urbutis 1969b, 157
Antraštė:
jùngas
Straipsnelis:
Šaknies balsis sl. *jьgo ‘jungas’ nebūtinai atspindi *u. Sl. *jьgo gali atspindėti *júʔgo < *jugóm, plg. lie. jùngas, jáugti, la. jûgs ‘jungas, pakinktai’.
Šaltinis:
Derksen 2002, 12
Antraštė:
jùngas
Reikšmė:
Joch
Straipsnelis:
[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai]. Pasak Holsto (HS 116, 2003, 168tt.), kai kurie žodžiai su laužtine priegaide latvių kalboje vs. nemobilia paradigma lietuvių kalboje rodytų, kad akūtinė priegaidė kyla iš glotalinio priebalsio, pvz., la. jûgs ‘Joch’ : lie. jùngas. Tačiau lie. jùngas yra paliudytas ir kaip nemobilusis, ir kaip mobilusis, ir nosinis intarpas (vs. ide. *i̯ugóm, sl. *jьgo) aiškiai rodo, kad šis žodis patyrė veiksmažodžio įtaką.
Šaltinis:
Kümmel 2007, 308

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas