Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: juokas, balbasyti, ėrytis, dvokti, dvakia, kalpukas, bjaurėtis, grumždenti, dūsia, baubožius, duoti / davė, ėskena, gatavas, dundulė, įgelti, dubti, dumba, bikerėlis, delikatus, iža, atsikalti, dirdėti, daudytė, duobė.

Antraštė:

juõkas

Straipsnelis:

Germ. jeh-a- ‘užtikrinti, patikrinti, laiduoti, versicher’ (s. isl. tik part. praet. jáenn, s. fryzų jā ‘prisipažinti, išpažinti, gestehen, atvirai pasakyti, bekennen, pasakyti, pareikšti’), ags. gehan ‘ištarti, baigti kalbėti, bekennen’, v. v. ž. jen, s. v. a. jehan ‘kalbėti’ bei ‘einräumen, pripažinti, įrodyti, atskleisti, remtis (kuo), pagirti, loben’) patikimiausia gretinti su vienu keltų vardažodžiu, kurio pabaiga, tiesa, yra visai kitokia. Be to, suprantama, lyginimo patikimumas yra menkesnis, galime sieti su daugelyje ide. kalbų slypinčia šaknimi *jegᵘ̯- (plg. W. Krogmann, KZ 1933, LX, 114–129) : lo. iocus, -i ‘žodžių žaismas, juokas’, umbrų iuka ‘žodžiai, sakomi aukojant’ (prašymas?), kimr. iaith ‘kalba’, lie. (?) [? = E. Seeboldas šį ženklą prirašo tuomet, kai, žodyno autoriaus nuomone, siejimas yra neteisingas] juõkas ‘pasitenkinimo, džiaugsmo reiškimas tam tikrais nutrūkstamais garsais iškvepiant orą, pašaipa, ironija, pokštas, išdaiga’ (galbūt nesavarankiškas; plg. Fraenkel LEW, 197), kitaip – W. P. Schmid IF 1968, LXVIII, 226; s. i. (?) yācati ‘klausia, prašo’ bei ‘pasiūlo, pavaišina’, toch. B (?) yāsk- ‘elgetauti, prašinėti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 286–187

Antraštė:

juokas

Straipsnelis:

žr. juoktis

Šaltinis:

Buck 1949, 1107

Antraštė:

juõkas

Reikšmė:

jest

Straipsnelis:

[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra:] keltų *iexti- > air. icht ‘tribe’, kimrų ieith ‘language; nation’, v. bret. yez ‘language’ ~ germ. *jehti- > s. v. a. jiht ‘utterance’ (plg. jehan ‘to speak’) vs. lie. juõkas, lo. iocus ‘jest’.

Šaltinis:

Hyllested 2010, 120