Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jupikas, kervinti, sotus, burbulas, baravykas, kniaustis, šakarailis, gaguoti, lataža, gamula, skaročius, lašas, ėduonis, mukti, barsukas, gebenė, keras, pl. kerai, leipauti, grieti, kvepimas, girtas, dažnai, bažnyčia, kvaja, glumė, bumbulas, putarnoti, gūruoti, sklaidytis, šuniokpalaikis, dubra, priausėti, blazenstva, vijiklis, pra-, mūsa, pašina, kriaunys, bebenti, dūdyti, pajodyti, sožiauka, burkt, pinnịgas, arasas, baudyti, sruoga, balamūtas, lakatas, aiža, arklas, kutikas, strujus, at-sainus, saugoti, karklynas, erštauti, eržti, putinas, viršininkas, valga, siaustuvas, kurnai, stabaras, įsyn, dyžti, noprosnas, karvaitis, skelenda, strekinėti, šlamėti, damblis, rudas, runtinti, tvenkti.

Antraštė:

jupìkas

Straipsnelis:

jópė, jópa, jópkė ‘trumpas moteriškas švarkas’, júopa ‘trumpas švarkas; palaidinė’, plg. vok. Joppe, Juppe ‘švarkas; liemenė’ (LKŽ IV 357; 423). Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it. giuppa ‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų ǧubba ‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Raštuose forma jópė pirmą kartą minima XVIII a. pr. (Brad 1702, 95). Pavadinimas vartotas Mažojoje Lietuvoje (K 159; KŽ 996; I. Simon.), dabar dar pasitaiko apie Klaipėdą ir Šakius (LKŽ IV 357). Žymiai dažnesnės formos, atėjusios per lenkų kalbą: jupà ‘toks viršutinis drabužis; suknelė’, jupìkas, jupìkis ‘sijonas’, jùpkis ‘striukė, švarkas’, plg. le. dial. jupa ‘ilgas moteriškas drabužis, moteriška liemenė’, jupka ‘senoviškas moteriškas drabužis; striukė; palaidinė’ (LKŽ IV 430). Vokiškos kilmės yra la. jupķins, jupķs ‘moteriškas švarkas’ (EH I 567).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 103t.

Antraštė:

jupìkas

Reikšmė:

sijonas

Straipsnelis:

jupìkas, jupìkis ‘sijonas’, pajupa (hibr.) ‘apatinis sijonas’, plg. lie. jupa ‘toks viršutinis drabužis’, jùpkis ‘moteriškas švarkas’, kurie savo ruožtu sietini su le. jupa, jupka, s. br. юпа ‘senoviškas moteriškas drabužis, striukė’, юпка ‘sijonas’. Į slavų kalbas pavadinimas atėjo iš vokiečių kalbos, plg. vo. Joppe, Juppe ‘švarkas; liemenė’. Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it. giuppa ‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų gubba ‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis, apatininis medvilninis drabužis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Pažymėtina, kad tas pats arabiškas žodis buvo ir lie. šūbà, žipõnas pirminis šaltinis. Taip sijoną vadina pietų žemaičiai raseiniškiai (LKŽ IV 430; LKA I 193). [94]. Variantas pajupa fiksuojamas senuosiuose raštuose (C II 323; B; [K]; LKŽ IX 136).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 93t.