Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
jūrės
.
Rezultatai
Antraštė:
jūrės
Straipsnelis:
žr.
jūra
Šaltinis:
Buck 1949
, 37
Antraštė:
jū́rės
Straipsnelis:
žr.
jūra
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 93–97
Antraštė:
jū́rės
Straipsnelis:
D. Gabrio (Gabrys D.-J. Parenté des langues hittite et lithuanienne et la préhistoire, Genève 1944, 35) siūlymas het. lytį
aruna-
‘jūra’⁸ [⁸ Friedrich J. Hethitisches Wrtb., 1952, 33–34], kurios pirminė reikšmė galėjusi būti ‘toliau nuo jūros kranto ar pasienio besidriekiančios žemės, plotai, teritorijos’ [16] (plg.
aruni anda
keleto lingvistų interpretuojamą kaip ‘šalies gilumoje, toli nuo pasienio, atokiau nuo jūros kranto dunksąs’), bet vėliau
gruna-
ėmusį reikšti ‘jūra, vandenynas’, sieti su lie.
jū́rės
, la.
jūŗa
‘didelis sūraus vandens telkinys’ atmestinas dėl fonetinių priežasčių. Pastaroji hetitų leksema (žr. Puhvel J. Hitite Etym. Dict., I–II, 1984, 178–182) gretinama su s. i.
árvan-
‘žirgas, arklys’, s. isl.
ǫrr
‘greitas’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1992a
, 16–17
Antraštė:
jū́rės
Straipsnelis:
[Apie A. Meillet armėnų ir baltų kalbų tyrimus] […] noriu paminėti vieną iš pačių įdomiausių leksinių baltų ir armėnų kalbų izoglosų, pastebėtų Meillet. Arm. žodžio
ǰowr
‘vanduo’ būta įvairių etimologijų. Šis armėnų žodis dažniausiai buvo gretinamas su s. i.
kṣara-
[…]. Bet tai yra visiškai klaidinga […]. Meillet įžvelgė, kad galima lyginti šį armėnų kalbos žodį su lie.
jū́rės
ir pr.
juryay
. […] Ši nepaprastai svarbi etimologija padėjo Meillet rasti naują neginčytiną baltų ir armėnų kalbų izoglosą ir įnešti svarbų indėlį į armėnų kalbos priešistorę. Jis nustatė iki tol nežinomą armėnų kalbos fonetinį dalyką, būtent, kad arm.
ǰ
atsirado iš ide. *
i̯-
[8]. Specialistai ne iš karto pritarė šiai fonetinei hipotezei. […] Bet vėliau Meillet etimologija buvo pripažinta.
Šaltinis:
Bolognesi 1988
, 8–9
Antraštė:
jū́rės
Straipsnelis:
[Jeigu svarstant pamatinio žodžio fonetikos pokyčius atsiranda keblumų, būtina iš naujo analizuoti darybos fonologiją. Minėta analizė dažnai padeda atrasti naujų įtikinamų aiškinimų:] Sl.
ryba
‘žuvis’ fonetiškai siejama su s. v. a.
rūp(p)a
, vo.
Raupe
, bet kaip paaiškinti semantinius šios sąsajos prieštaravimus? R. Jakobsonas (Word 1952, 8, 306) gana pamatuotai sl.
ryba
kildina iš *
ūr-bā
(priesagos
-bā-
abstraktas iš *
ūr-
‘vanduo’, reiškiantis ‘aquaticus’, žvejų tabu vietoj ‘žuvis’). Toporovas (Etimol. issledovanija po russk. jaz. I, 1960, 5–11) kritikuoja R. Jakobsono idėją (smulkiau žr. tekste). Pats gi Toporovas sl.
ryba
linkęs kildinti iš lyties *
rumbā
, kuri siejasi su lie.
rumbas
‘randas, kraštas’, r.
rubi
, bet ypač adj.
rjabój
‘margas’, nes br.
rjabéc
‘Lachsforelle’, anot Toporovo, ir yra atrama, leidžianti kalbėti apie semantinę kaitą: ‘lašiša’ → ‘žuvis (apskritai)’. Akivaizdu, kad Toporovas kritikuoja R. Jakobsono hipotezę pagrįstai, tačiau pozityvūs Toporovo straipsnio teiginiai neįtikinami. R. Jakobsonas (Selected Writings I, 1962, 546–549) dar kartą etimologizuoja sl.
ryba
ir naujaip aiškina pamatinį žodį. Anot R. Jakobsono, priesaga
-bo-
yra gyvūnų pavadinimams sudaryti vartojama priesaga, t. y. *
ūr-bhā
reikštų ‘Wassergemeinschaft’ ar ‘Seegeschlecht’, be to, pateikia naujų
ūRT
>
RūT
pavyzdžių, plg. s. r.
Lybedь
(moters vardas) < s. isl.
Ulfheiðr
. Tačiau čia susiduriame su prieštaravimais. Jeigu, kaip galima spręsti iš pateikto s. r.
Lybedь
,
ūRT
>
RūT
yra gana vėlyvas reiškinys, tada lytis *
ūrbā
turėjusi būti su protetiniu
v-
, kuris [279] privalėjęs išlikti: lauktinas *
vryba
, o ne *
ryba
. Taigi pamatinis žodis semantiškai priimtinas, tačiau fonetiškai – ne. Manau, kad tinkamiausias paraleles R. Jakobsono
ūr-
randame bl. kalbose, plg. lie.
júrės
, la.
jūŗa
, pr.
iūrin
‘jūra’; dėl protetinio
j-
plg. arm.
ǰur
‘vanduo’. Jeigu postuluosime protosl. *
yūrbā
, tai po metatezės *
jryba
>
ryba
.
Šaltinis:
Szemerényi 1967
, 279–280
Antraštė:
jū́rės
Straipsnelis:
[Arm. žodžio pradžios
i̯-
gali arba išnykti, arba virsti
ǰ
:] arm.
ǰur-
‘vanduo’ : lie.
júrės
pl. ‘Meer’,
Šaltinis:
Pisani 1966
, 229
Antraštė:
jū́rės
Reikšmė:
Meer
Straipsnelis:
žr.
jūrios
Šaltinis:
Solta 1960
, 321t.
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas