Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūgis.

Antraštė:

kūgis

Reikšmė:

kupeta šieno

Straipsnelis:

žr. kaugė

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 81

Antraštė:

kūgis

Straipsnelis:

[Kritikuojamas Čemodanovas.] Lie. káugė lyginamas su šveicarų germanų (vokiečių) hock ‘kūgis’, v. v. ž. schoche ‘t. p.’; garsas g taip pat galėtų atspindėti ide. *gh, ir šiuo atveju s. š. germ. hauger ‘kalva, pilkapis’ būtų aiškus kt. germanų giminaitis. Priežastis, kodėl Čemodanovas [Sravnitel’naja gramatika germanskich jazykov, I, 1962, 19–113] linkęs lie. -g- laikyti ide. *-g- refleksu, yra tikriausiai [106] semantiniai paralelizmai tarp anksčiau galimų lyginti žodžių. Bet šis argumentas netinka: pr. kugis reiškia ‘kardo rankenos buožę’; lie. kū́gis ir kaugė dabartinė reikšmė – tik ‘šieno kūgis’ […], s. š. germ. hokinn part. ‘sulenktas’ ir kūka v. ‘tupėti’ rodo, kad semantinė šerdis, kaip ir baltų žodžiuose, yra apibrėžtas pavidalas, taikomas kam nors, kaip kad kupetoms, kalvoms ir kt. – kaip lie. kaugurỹs.

Šaltinis:

Polomé 1974, 105–106

Antraštė:

kū́gis

Straipsnelis:

Pr. kugis ‘bumbulas ant kardo rankenos’ artimiausiai siejasi su lie. kū́gis, kūgỹs, kūgẽlis, kùgelis; kiū́gis, kiugẽlė (žr. kū́gis); káugė, kaũgė, kaugurỹs ‘gubrys’, ‘iškiluma’, kaugurė; kiáugė (LKŽ V, 419, 684, 910); kuõgė, kúogė, kuõgis (LKŽ VI, 906–907) ir kt.; la. kàudze ‘šieno kupeta’, [235] kàudzele, kaûdzele, kàuģele, kaũģele (ME II, 172–173; EH 593; Ērģem. izl. vārdn. II, 74–75), kaũgurs, kàugurs ‘kalvos viršūnė’, kauguris, taip pat Yra ir slavų paralelių, kurios neseniai nurodytos Варбот, Э 1978 (1980), 25–27. Tai grupė rusų tarminių žodžių, paprastai kildinamų iš sl. *kǫželь/*krǫželь: тверск. кýжа onusinis žvejybos įrankis’, яросл. кýжи ‘žvejybos įrankis’, кýжня ‘didelė dėžė’ ir pan. [...]. Šios grupės branduolys neabejotinai kilęs iš sl. *kuža, *kužьn’a, *kuž-ьnь ir pan., iš senesnio *koug-i̯ā, *koug-in- ir pan. [236] Spėjama, kad pr. kugis turėjęs dar reikšmę, atspindinčią tam tikrą šieno rinkimą ir saugojimą.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 235–238

Antraštė:

kū́gis

Straipsnelis:

Pr. kugis E 426 ‘kardo rankenos bumbulas, buožulas’ : lie. kúgis ‘šieno kupeta’, kaugurė̃ ‘maža, stati kalba’, la. kàudze, s. isl. hūha ‘tupėti’ ir kt. žr. Trautmann 1910, 364 bei Walde Pokorny I, 372.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 245

Antraštė:

kū́gis

Reikšmė:

pile of hay

Straipsnelis:

Aptardamas senuosius pragerm. mn kamienus su geminatomis, Kroonenasteigia, kad bent trys iš tokių pragerm. kamienų rodo Klugės dėsnio veikimą. Silpnojo laipsnio *-mn- sufiksas silpnuosiuose linksniuose turėjo būti redukuotas į *-n-, greičiausiai dėl disimiliacijos prieš labialinius šaknies elementus. Likęs n sufiksas buvo asimiliuotas dėl Klugės dėsnio, taip duodamas pradžią geminatai. Linksniai su geminatomis ir linksniai be jų kai kuriais atvejais galėjo kontaminuotis. Kroonenas duoda keturis tokių kamienų pavyzdžius: *budmēn, *buttaz ‘bottom’, *hrīfmō, *hrīpᵖaz ‘rime’, *piþmēn, *pittaz ‘pith, root’ ir *heuhmō, *hukkaz ‘pile’?. Rekonstruojami du *heuhmō, *hukkaz ‘pile’? kamieno varinatai: 1. *heuhman-: go. hiuhma m. ‘pile’; 2. *hukka-, -ōn-: vid. vok. ž. hocke f. ‘sheaf, pile of hay’, Tirolio vok. hock m. ‘sheaf’. Pragerm. *hukka- yra kildinamas iš *kug-nó- (Fick, Falk, Torp, 91) ir siejamas su lie. kū́gis ‘pile of hay’ bei lo. cumulus ‘pile’ (< *kug-). Antra vertus, jis dar galėtų būti siejamas su go. hiuhma, kurį, pavyzdžiui, Feistas (1932, 191–192) sieja su huhjan ‘to collect’ ir hauhs ‘high’. Pirminė paradigma –*kéuk-mōn, *kuk-(m)n-ós, o abu dariniai galėtų būti analizuojami kaip vieno etimono atšakos. m išnykimas formose su silpnuoju sufikso laipsniu davė impulsą Klugės dėsniui veikti, – tokiu būdu atsirado paradigma su priebalsių kaita.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 68