Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kabačikas, veja.

Antraštė:

kabãčikas

Reikšmė:

nusinešiojęs, palaikis sijonas

Straipsnelis:

Lie. kabãčikas ‘nusinešiojęs, palaikis sijonas’, plg. br. кабацик ; кабат ‘(šilta) liemenė’. Žodis paplitęs ir kitose slavų kalbose, plg. le. kabat ‘toks aptemptas palaidinis; durtinys’, r. кабат, č. kabát ir kt. Kai kuriose jų jis buvo žinomas jau X–XI a., plg. s. sl. кабатьъ ‘toks ilgas užsagstomas drabužis’ (Нидерле Л., Славянские древности, Москва, 1956, 230). Į baltarusių kalbą žodis veikiausiai atėjo iš lenkų kalbos (ЭСБМ IV, 9; С лоўнік беларускiх гаворак паўночна заходняй Беларусi i яе пагранiчна, II, 1980, 352). Lenkai jį XV a. perėmė iš vengrų, plg. vengr. kabát ‘surdutas’. Tolesnė žodžio kilmė gana neaiški. Panašių pavadinimų esama persų, arabų, graikų, tiurkų ir kt. kalbose (Sławski SEP, II 9; Borejszo M., Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, Poznań, 1990, 145; Фасмер ЕСРЯ II, 150; Machek, 233). Šia reikšme lietuvių kalboje retas (Škn; LKŽ V, 3). Kiek dažniau vartojami taip pat iš slavų perimti kabãčius, kabãčikas, kabãčiukas, kabãcikas ‘suknelė be rankovių’, kóbotas, kabòtas ‘berankovis šiltas moteriškas drabužis; liemenė’ (LKŽ V, 3, 26; VI, 281).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 92