Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaištuvė.

Antraštė:

káištuvė

Reikšmė:

Schabeisen, trintuvė, grandiklis

Straipsnelis:

žr. kaišti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 242

Antraštė:

káištuvė, kaištùvė

Straipsnelis:

Pr. coysnis ‘šukos’ (N. sg. m.), coestue ‘šepetys’ (N. sg. f.) (junginys œ reiškia diftongą – *coistue). Pradine forma laikoma *kois-t-uv-e (*kais-tuve) ir *kois-n-is. Artimiausios paralelės – lie. káištuvė, kaištùvė; kaištùvas ‘grandiklis’, ‘drožtuvas’, ‘trintuvė’ (LKŽ V 77); taip pat plg. kai̇̃štė ‘segtukas plaukams, smaigtė’, kai̇̃štas ‘pagalys užkišti plyšį tvoroje; spraga, pro kurią išgena galvijus; pleištas (?)’ (žr. LKŽ V 75). Du paskutiniai pavyzdžiai natūraliai siejami su lietuvių kìšti, bet šis veiksmažodis galėjęs būti genetiškai susijęs su káišti ir jo vediniais [109]. Kaip paralelė rekonstruojama prasl. *cěs-ti, kažin ar besiskirianti nuo lie. káišti ‘grandyti’ ir pan. ir tikriausiai atstatomo pr. *kois-t (*kais-t-), siejamo su coestue ir coysnis. Dar labiau neginčytina rekonstrukcija išvestinio prasl. veiksmažodžio *cěstiti (ЭССЯ 3, 189; SłPr II 83–84), kurio tęsiniai dar išlaiko „technines“ reikšmes [111].

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 109–111