Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaimynas.

Antraštė:

kaimynas

Reikšmė:

gretimas gyventojas, susijęs su kitais artimais savybės ir gretumo santykiais; to paties kaimo, gyvenvietės ar krašto žmogus

Straipsnelis:

Dabartinės lietuvių kalbos kaimyno reikšmė – ‘gretimas gyventojas, susijęs su kitais artimais savybės ir gretumo santykiais; to paties kaimo, gyvenvietės ar krašto žmogus’. Senesnė ‘kaimyno’ reikšmė ‘ta baudžiauninkų kategorija, kuri gyveno kaime, buvo kilusi iš kaimo ar priklausiusi kaimui’. Kaimu-kiemu buvo vadinama žemvaldžio sodyba. Priesaga -yna- yra atėjusi iš priešistorinių laikų, jos kilmė neaiški. Kai kurie iš jos vedinių – sudaiktavardėję būdvardžiai. Tai rodo iš dalies ir tai, kad lytys lygiagretės, pvz. kaimynas / kaimyna. Tą patvirtina ir kitos ide. kalbos, pvz., lo. vicinus ir vicus ‘kaimas’. Seniau galėjęs būti ir būdvardis *kaimynas ‘kaiminis, kaime gyvenąs, kaimui priklausąs’.

Šaltinis:

Lingis 1970, 296–299

Antraštė:

kaimýnas

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] kaimincy (p. 94) ‘kaimynai, pavaldiniai’ : 1609 – lie. kaimýnas.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 350

Antraštė:

kaimýnas

Straipsnelis:

Pr. kaimīnan ‘kaimynas’ siejamas su lie. kaimýnas (plg. kaimỹnė, kaimýna, kaimynijà, kaiminýbė, kaimýninis, kaimynáuti ir kt.); la. kai̇̃miņš ‘kaimynas’, kaiminis ir kt. Šie baltiški žodžiai kildinami iš ide. k̑oi-m-īn-. Sl. *sěminъ, kurio refleksai yra s. sl., bažn. sl., s. r. СѢМИNЪ, сѣминъ ‘namiškis, vergas’ ir kt., tiksliai pratęsia nurodytą ide. formą [149].

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 149–151

Antraštė:

kaimýnas

Straipsnelis:

Pr. kaimīnan (acc.) 45₂₅ ‘kaimynas’ [ir kt.] : caymis, lie. kaimýnas, la. kaimiņš.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 187

Antraštė:

kaimýnas

Reikšmė:

сосед

Straipsnelis:

Straipsnyje remiantis baltų kalbų duomenimis nagrinėjama skaičiaus kategorija slavų kalbose. Slavų kalbose vienaskaitos ir daugiskaitos kuopiniai daiktavardžiai turi singuliatyvinės reikšmės priesagą -ин-ъ, pvz., литва – литвинъ, baltų kalbose ją atitinka -ýnas: kaimýnas ‘сосед’ < káimas ‘село, деревня’, lo. -īnus: vīcīnus ‘сосед’, gr. -ῖνος.

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 46