Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaklas, desėtyna, amas, baudžiava, draugtėvainis, rinka, dūkti, jupkelė, pautienė, ringa, austra, aušinti, dvylika, buntovninkas, siuvikas, siuvikis, mainyti, apkroja, sakyti, lopas, žyčionė, sparta, dūbsoti, sniaukroti, pelestė, buitis, gaižus, priegaidė.

Antraštė:

kãklas

Straipsnelis:

Turbūt o slavų formose bobr- ‘bebras’ turi būti aiškinama panašiai kaip popelъ ‘pelenai’ ir lie. kãklas.

Šaltinis:

Hamp 1972a, 164

Antraštė:

kaklas

Straipsnelis:

Kai kuriose ide. kalbose žodžiai, žymintys ‘kaklą’, siejami su sąvokomis išsikišimas, iškyšulys, kitose – su sąvokomis ratas, kolona, dėl to, kad ir kaklas apskritas, dar kitose žodžių, dabar reiškiančių ‘kaklas’, pradinė reikšmė buvo ‘burna’, ir t. t. Lie. kaklas, la. kakls giminiški gr. κύκλος ‘ratas’, skr. cakra- ‘ratas, apskritimas’, visi < ide. *kᵂel- ‘sukti’. Semantinė raida: ‘sukti’ → ‘ratas’ → ‘kaklas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 232

Antraštė:

kaklas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų–slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų–slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. kãklas, la. kakls darybos požiūriu identiškas ide. ‘rato’ pavadinimui: *kᵘ̯ekᵘ̯los, plg. vedų cakráḥ (gr. κύκλος); čia galbūt taip pat ir go. hals ‘kaklas’ (iš *hagla). Tai reduplikuotas šaknies* kᵘ̯el- ‘sukti’ vedinys, kurią turi pr. kelan ‘ratas’, s. sl. kolo. Plg. bulg. vrat ‘kaklas’ < ide. *u̯ort-os ‘apsisukimas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 222

Antraštė:

kãklas

Straipsnelis:

[V. M. Illič-Svityčius gerokai patikslina mokslo pasaulyje žinomas etimologijas:] lie. kãklas < kokᵘ̯lóm (В. М. Иллич-Свитыч. Именная акцентуация в балтийском и цлавянском. Судьба акцентуационных парадигм. М., 1963, 50).

Šaltinis:

Редькин 1964 (1965), 348

Antraštė:

kãklas

Straipsnelis:

dalis ide. kalbų žodį, reiškiantį kaklą, veda iš šaknies ‘sukti (drehen)’ ([t. y.] *kwel-, [plg.] s. bažn. sl. kolo, gr. κύκλος ‘ratas’), kaip rodo lo. collum, lie. kãklas ir go. hals.

Šaltinis:

Knobloch 1990a, 114

Antraštė:

kãklas

Reikšmė:

sprandas, pakaušis

Straipsnelis:

Šakninio k, kuris dėl slavėjimo virto х pavyzdžiai: br. хо́хла ‘kiaulės sprando šeriai’ < lie. kãklas ‘sprandas, pakaušis’. Lie. kãklas greičiausiai yra skolinys iš ugro-suomių kalbų, plg. est. kukal, kael ‘kaklas, sprandas, pakaušis’.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 74