Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kakta, sukalti, briedis, jaksas, bėralas, ažeras, viras, švalas.

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

Straipsnyje pateikiama papildomų duomenų lietuviškų žodžių etimologijoms. Lie. kaktà ‘veido dalis viršum akių’ artimos formos kitose kalbose turi kitokias reikšmes. plg. la. kakts, kakta ‘kampas iš dviejų plokštumų’, taip pat plg. lie. kaktas ‘kambarys trobos gale’. Atrodytų, kad kaktos reikšmė yra antrinė (t. y. ‘veido dalis viršum akių’). Tačiau artimi žodžiai indų-iranėnų kalbose verčia manyti, kad šioji reikšmė yra pirminė: sogdų čakt / čt ‘kakta’, persų čakād ‘viršugalvis, momuo’, arm. čaat ‘kakta’, skolinys iš persų, s. i. kakāṭikā- ‘kaktos kaulo dalis’ ir kt. Šis lyginimas leidžia atstatyti keletą senų variantų: *kokt- / *kekāt- / *kokāt-, kurie vienija tik lietuvių ir indo-iranėnų kaktos pavadinimus. Kitose ide. kalbose jie visai skirtingi [236]. Daugelis jų yra vėlesni dariniai. Kaktos artimi pavadinimai lietuvių ir indo-iranėnų kalbose sudaro baltų-arijų izoglosą, kurią, atrodo, reikėtų vertinti kaip bendrą archaizmą. Kitokio tipo bendrumą vargu ar galima įžiūrėti. Lie. ir la. reikšmes ‘išsikišimas’, ‘kampas’ reikėtų suprasti kaip antrines, perkeltines. Artimos antrinės reikšmės pavyzdys būtų lie. Al̃kos kaktà – kalno pavadinimas (Frenkelis) ir oset. cœgat ‘šiaurinis šlaitas’ [237].

Šaltinis:

Трубачев 1960b, 236–237

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

[Tarp jau anksčiau įvairių mokslininkų pateiktų baltų-iranėnų specifinių leksikos atliepinių minima:] […] sogdų čakt, pechl. čakāt : lie. kaktà.

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 12

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas iškėlė dar vieną bl.-arijų izoglosą, plg. lie. kaktà, sogdų čakt / čt, pechl. čakāt (žr. О. Н. Трубачев. Три литовских этимологии. – Lingua Posnaniensis VIII, 1960, 236–242).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 255

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

[Osetinų (albanų) ir svanų kalbinius kontaktus patvirtina negausus alanizmų (skolinių iš oset.) kiekis svanų kalboje:] Svanų šged ‘miškas, šiaurinė nuokalnė’ < oset. cœgœt ‘šiaurinė nuokalnė’ yra senasis ide. kamienas plg. lie. kaktà, s. i. kakātikā- ‘kaktos kaulas’ (žr.: О. Н. Трубачев. При литовских этимологии. – Lingua Posnaniensis VIII, 1960, 236–237).

Šaltinis:

Климов 1963, 184

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

Ide. kalbose žodžiai, žymintis sąvoką ‘kakta’, dažniausiai turi tokius semantinius šaltinius: ‘tarp akių; priekinė pusė; lygus paviršius; aukštas’ ir t. t. Lie. kakta galbūt giminiškas lie. kaktas ‘priekis, priekigalis’, la. kakts ‘kampas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 218

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

[Rytų tocharų kalboje prieš priebalsį p esantis a paprastai yra labializuojamas ir galiausiai virsta o. Pateikiu žodžius, kurie nepaklūsta tokiam dėsniui:] 10. Rytų tocharų kapśañi ‘kūnas’ yra neaiškios kilmės ir dėl šios lyties etimologijos ginčijamasi. Toch. B kektseñe prieb. -k- vietoj toch. A -p- gali būti atsiradęs dėl disimiliacijos. Labai patikimas yra Toporovo (In: Из иде. этимологии. Структурно-типолог. исслед. в области грамм. сл. яз. М., 1973, 140–154) siūlymas toch. leksemą gretinti su lie. kaktà ‘forehead’, kaktenà ‘kaktos oda; šalmo dalis, apsauganti kaktą; kalvos viršūnė’ (< *kok-ti̯en- ar pan.).

Šaltinis:

Hilmarsson 1986, 186

Antraštė:

kaktà

Straipsnelis:

[Trubačiovas (Э (1965)1967, 12) gretina] sogd. čakt, pahl. čakāt ‘kakta’ : lie. kakta ‘Stirn’. Žodžiai etimologiškai nėra aiškūs. Fraenkelis LEW, 206 nurodo iki šiol buvusius lie. kaktà mėginimus aiškinti (~ lo. conquiniscere ‘pasilenkti’). Turbūt išeities taškas galėtų būti šaknis *keg-, keng- atitink. *kek-, *kenk- ‘kuolelis pakabinti, kablys, ąsa, rankena’ ir taip pat ‘būti aštriam’ (Pokorny IEW, 537t.), o pastaroji reikšmė laikytina pirmine. Semant. ryšį ‘smaigalys’ – ‘kakta’ rodo, pvz., taip pat ir šaknis *kel(ə)- ‘būti iškiliam, kyšoti, aukštai (pakelti)’ (Pokorny IEW, 544) tokiuose vediniuose kaip s. bažn. sl. čelo ‘kakta, galva, viršūnė, smaigalys’ ir kt. Pokornas IEW, 538 mini t-išplėtinius kito šaknies varianto su skardžiuoju galo priebalsiu: sl. *kogъtь žodžiuose r. kógotь ‘nagas, letena, sulenktas geležinis virbas’, osorb. kocht ‘erškėtis, geluonis, gylys’ ir germ. *hakuda-, esantis šalia *hakida, žodžiuose ags. hacid ir kt. Plg. taip pat Vasmer REW I, 558.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 209

Antraštė:

kaktà

Reikšmė:

veido dalis viršum akių; krosnies angos viršutinė dalis

Straipsnelis:

Įrodyti suomių ir kitose Pabaltijo finų kalbose turimo daiktavardžio kohta finougrišką kilmę bandyta seniai, bet nesėkmingai. E. Uotila pamėgino jį susieti su baltų kakta ‘veido dalis viršum akių; krosnies angos viršutinė dalis’, la. kakts ‘kampas’ (suom. kohta < prafin. *kokta ~ bl. *kakta-). Jos manymu, baltiškasis spėjamo skolinio prototipas galėjęs būti leksikalizuotas veiksmažodžio kakti neveikiamasis dalyvis *kaktas/kaktā, o pirminė jo reikšmė veikiausiai buvusi ‘priekinė dalis, iškilimas, kampas’ (prielaida grindžiama tuo, kad ši reikšmė paliudyta abejose baltų kalbose, o ‘viršutinės veido dalies’ pavadinimai yra skirtingi, plg. lie. kakta, la. piere). Laikantis E, Niemineno dėsningumo, pagal kurį baltizmų šaknies balsį a Pabaltijo finų kalbose keičia balsis o, jei tolesniame baltiško originalo skiemenyje yra priešakinis balsis (plg. suom. morsian ‘nuotaka’, lie. marti), kildinti Pabaltijo finų kohta iš baltų *kakta- atrodo rizikinga. Galbūt todėl suomių kalbos etimologiniame žodyne toks kohta kilmės aiškinimas laikomas hipotetiniu ir klausimas paliekamas atviras.

Šaltinis:

Venckutė 2002, 175