Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kalatyti, pelkė.

Antraštė:

kalãtyti

Straipsnelis:

(Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota senąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). kotora, kotera ‘nesutarimas, kova’ [...]; žodis žinomas tiktai s. bažn. sl. ir ryt. sl., pvz., r. tarm. kotorà, s. r. kotera etc. Lie. katãryti / katãlyti ‘pliekti, mušti’ čia nepriklauso. Fraenkel LEW nurodo tiktai kalãtyti / kalatóti ir antrinį katãlyti (ne *katãryti sic!) ‘mušti, plakti, smogti, lupti’ skolinius iš r. koloti, kolotá. Žodis yra veldinys iš šaknies *k̑at- ‘kovoti’ (plg. Pokorny 534), iš kurio yra rekonstruojami vardažodiniai vediniai *k̑atu-, *k̑at(e)ro- ‘mūšis’. Pagrindinį veiksmažodį paremia s. air. śātáyati [60] ‘sviesti žemyn’, iš kur śátru- ‘nugalėtojas, priešas’. Atitinkamus daiktavardžius gausiai reprezentuoja keltų ir germanų duomenys: s. air. cath ‘mūšis, būrys’ etc., kmr. cadr (*kat-ro-) ‘sustingęs’ etc., s. ang. headu ‘ginčas’, s. v. a. hadu ‘mūšis’, v. v. a. hader ‘kivirčas, ginčas’, kuris gerai atitinka sl. kotora [61].

Šaltinis:

Gołąb 1972, 60–61

Antraštė:

kalãtyti

Reikšmė:

pliekti, mušti

Straipsnelis:

žr. kalatyti

Šaltinis:

Gołąb 1972, 60–61