Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kalbasyti, dairytis, treigys, sliekas, volioti, drangas, tabalda, skalas, anskat, matoti.

Antraštė:

kalbãsyti

Reikšmė:

kalbėti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų ir slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą]. kalbasītēi ‘kalbėti’: žodžio rekonstrukcija remiasi lyginimu su lie. (tarm., rytiečių) kalbãsyti ‘kalbėti’ (Būga, RR I, 291 = RFV 65, 323; RR I 445 = RFV 70, 255), č. klábositi ‘kalbėti, pasakoti’. Tačiau šis lyginimas kelia atsitiktinumo įspūdį, nes lie. žodžio negalima atskirti nuo literatūrinio kalbė́ti, o pastarojo nuo veiksmažodžio kalbstù, kal̃bti bei nuo daiktavardžio kalbà. Tačiau č. veiksmažodis, kaip ir slovk. blabosi (Machek), turi -os- ir sunku jo nesieti su r. koloboitь ‘niekus kalbėti’ bei su tokiais vediniais kaip kolobójničatь (vadinasi, nepaisant Fasmerio REW nuomonės, rusų žodis priklauso tai pačiai šeimai). Visi šie žodžiai remiasi šaknimi *kel(ə)- (gr. κέλαδος ‘riksmas’ ir t. t.), kurią neišplėstą reprezentuoja baltų-slavų grupė: la. kaļuôt ‘schwatzen’, r. kólokol ‘varpas’ ir t. t. Senų laikų bendra baltų-slavų inovacija remiasi išplėtimu -b-. Tolimesni vediniai, kaip ir daryba su -ī-, atskirose kalbose jau yra patikimos inovacijos, susidariusios šiose kalbose savarankiškai.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 248

Antraštė:

kalbãsyti

Reikšmė:

забавляться, беседовать, болтать

Straipsnelis:

žr. kalbėti

Šaltinis:

Лучиц-Федорец 1989, 169