Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kamzuolė, vanskariai, kermentis, žubara, gungtelėti, kunstas, grūdai, sravažolė, siutas, toks, kervinti, dvarlaukis, taryti, šauti, -saja, vijūnas, trimšterėti, ašmens, kavoti, bulviena, barškalas, blėningas, tvenkti, grimsti, saitas, košikėlė, lapas, šiurpotas, laižyti, baidyti, gaidras.

Antraštė:

kamzuõlė

Reikšmė:

švarkas su liemeniu ir skvernais, durtinys

Straipsnelis:

kamzuõlė ‘švarkas su liemeniu ir skvernais, durtinys’, plg. vok. dial. kamsōl ‘trumpas švarkas’. Galėjo kartais patekti ir per slavų kalbas, plg. le. kamzola, r. камзол, br. камзол ‘liemenė’. Pavadinimas vartojamas ir kai kuriose kitose slavų kalbose, plg. r. камизэлька, камзол, ukr. камзол, bulg. камзол, č. kamizola ir kt. Į slavų kalbas šis žodis pateko per prancūzų kalbą, plg. pranc. camisole ‘palaidinis’, iš italų kalbos, plg. camiciola, padaryto iš camicia ‘marškiniai’, kuris kilęs iš lo. camīsia ‘t. p.’. (Brückner SEJP 1927, 215, Sławski II 38–39, Borejszo 1990, 146, ЭCБМ IV 223, Vasmer REW II 175, Dauzat 1954, 132). Kamzuõlė pasitaiko vakarinėse Lietuvos tarmėse. Dažniau šio pavadinimo variantai, atėję per germanų ar slavų kalbas, – kamziõlė, kamzõlė, kamizélka, kamzélka, kazimelka ir kt., – reiškia liemenę. Pavadinimą turi ir latvių kalba, plg. la. kamzuļka ‘liemenė’ (Reķēna 1975, 447, 466). Lit.: Borejszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, Poznań, 1990; ЭCБМ – Etymalagičny sloŭnik belaruskaj movy I–IV, Minsk, 1978–1988; Reķēna, Amatniecības leksika dažās Latgales dienvidu izloksnēs un tās sakari ar atbilstošajiem nosaukumiem slāvu valodās, Rīga, 1975.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 163t.