Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kankalas.

Rezultatai

Antraštė:: kañkalas
Reikšmė:: skambalėlis
Straipsnelis:: [Straipsnyje kalbama apie ide. veiksmažodinio kamieno *leu ‘klausyti’, siejamo su ide. veiksmažodine šaknimi *kel- ‘rėkti, šaukti, skambėti’, tęsinius]. Iš ide. šaknies *kel reikšme ‘rėkti, šaukti, gausti, skambėti’ iš dalies yra kilę iš v. v. a. hal ‘garsas’, toch. B kul- ‘varpas’, r. колокол, колоколить ‘skambinti, skambėti’, ‘plepėti’, ‘apkalbinėti’, lie. kañkalas (*kalkalas) ‘skambalėlis’; lo. calō, -āre ‘skelbti, šaukti’, lo. clarus ‘garsus, žymus, aiškus’; lie. kalbà ir kt.
Šaltinis:: Варбот 1962, 63

Antraštė:: kañkalas
Straipsnelis:: Lietuvių pavardžių žodyno I tomo autoriai slavizmu laiko žodį kañkalas (p. 911). Onomatopėjiškų žodžių skolinimą apskritai sunku įrodyti, o šiuo atveju juk turima patikima E. Fraenkelio etimologija (Fraenkel LEW, 125), su kuria pavardžių žodyne net nepolemizuojama – teigiama kañkalą esant slavizmą, ir tiek.
Šaltinis:: Vitkauskas 1986, 24

Antraštė:: kañkalas
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. kañkalas = r. кóлокол.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 342

Antraštė:: kañkalas
Reikšmė:: kankorėžis
Straipsnelis:: [Aptariama kankorėžių pavadinimų kilmė.] Lie. kañkalas panašios darybos kaip sl. *kolkolъ ‘varpas’, s. i. karkari- ‘fleita’, kalakala- ‘padrikas šauksmas, ūžesys’, plg. dar la. kaļuôt ‘plepėti’, gr. καλεῖν ‘šaukti’, s. v. a. hellan ‘suskambėti’ ir pan. (Skardžius 1943, 23; Fraenkel 1955–1965, 213; Trubačev 1983, 137tt. ir lit.). Kazimiero Jauniaus raštuose kañkalas vartojamas kankorėžio reikšme, o kai kuriose tarmėse jis žymi ‘gumulą’, taip pat ‘augalą panašiais į varpelį žiedais, apskritalapį katilėlį’ (Campanula rotundifolia) (LKŽᵉ). Galbūt ir kankórėžis buvo perdarytas dėl jo formos panašumo su kañkalu.
Šaltinis:: Ambrazas 2010a, 99–100