Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kapota.

Antraštė:

kapotà

Reikšmė:

švarkas, palaidinis

Straipsnelis:

kapotà ‘švarkas, palaidinis’, plg. le. kapota ‘toks viršutinis drabužis’, br. капота ‘viršutinis drabužis; švarkas’. Į baltarusių kalbą atėjo iš lenkų kalbos. Lenkų kalba pavadinimą XVI a. pasiskolino iš prancūzų, plg. s. pranc. capot, pranc. capote ‘apsiaustas su gobtuvu; moteriškas galvos apdangalas’ : cape ‘apsiaustas’, gauto iš lotynų kalbos, plg. lo. cappa ‘apsiaustas’ (Sławski II 58–59, Borejszo 1990, 147, ЭCБМ IV 253, Vasmer REW II 187, Dauzat 1954, 139, Kluge EWD, 349). Skolinį vartoja širvintiškiai bei uteniškiai (LKŽ V 242). Geriau žinoma reikšmė yra ‘šiltas viršutinis drabužis’. Borejszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, Poznań, 1990; ЭCБМ – Etymalagičny sloŭnik belaruskaj movy I–IV, Minsk, 1978–1988.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 159