Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: karšti, gyvybė, spirginas, imbieras, skursti, gamuoti, blukas, tuinos, dienos, ketera, gultas, midus, bukis, lynas, artas.

Rezultatai

Antraštė:: karšti
Straipsnelis:: Pragerm. *SKERS-A- (skerr-a-), germ. skers-a- ‘kapstyti, knisti, lupti, [vok.] scharren, schaben’ (ags. tik part. perf. pass. abraditur : ofgiscorran, s. v. a. skerran ‘kapstyti, knisti, lupti, [vok.] scharren, schaben’), matyt, siejasi su kamienu (s)qers- ‘lupti, draskyti, krapštyti, raitoti, [vok.] schaben, kratzen, krempeln’, kuris turbūt remiasi (s)qer- ‘pjauti, kirpti, [vok.] schneiden’ (s. v. sker-a-). Fonetiniu požiūriu lytys skiriasi (lo. žodyje regime a, germ. – e, be to, s-mobile), todėl germ. leksemos etimologija bei jos prolytė nėra tokios patikimos, plg. lo. carro, -ere ‘vilnas karšti’, lie. karšiù, -ti ‘su tam tikrais prietaisais vilnas išsklaidyti (prieš verpiant), šukuoti linus’, s. i. kaṣati ‘krapšto, lupa, drasko, [vok.] schabt, kratzt’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 416

Antraštė:: kar̃šti
Reikšmė:: šukuoti, kasyti
Straipsnelis:: Mūsų rekonstruoti prasl. kamienai *čьrsnǫti, *čьrxati / *čьrsati (s. č. čerchati ‘brėžti linijas, brūkšnius’, ukr. черсáти, чéрснути ‘kasyti, trinti, (nu)bėgti’, r. trm. черсну́ть ‘stipriai vožti kam nors’) [8] atitinka bl. žodžius: kar̃šti ‘šukuoti, kasyti’, la. kā̀rst ‘t. p.’; čia priklauso ir het. karš-, karšii̯a- ‘nupjauti’. Visi minėti žodžiai kilę iš *kers- ‘pjauti’, kuris yra išplėstas ir remiasi ide. *(s)ker- (Pokorny IEW, 938–945). Su minėtais bl. veiksmažodžiais paprastai buvo siejamas sl. *korsta (r. корóста ‘šašas, kramas’, s.-kr. кра̏ста ‘t. p.’, slov. krásta ‘t. p.’ [ir kt.]) [Фасмер ЕСРЯ II, 335; Fraenkel LEW, 224].
Šaltinis:: Варбот 1971 (1973), 7–8

Antraštė:: kar̃šti
Straipsnelis:: R. короста, br. карóста, ukr. корóста ‘niežai, šašai’ [185] yra bendraslaviškas žodis, kilęs < *korsta ‘niežai, šašai, žievė, luobas’, plg. le. krosta ‘išbėrimas’, č. trm. chrásta ‘šašai, niežai’ [... 186], slovk. chrasta, s.-kr. кра̏ста ‘žievė, šašai’, slov. krásta ‘šašas’, bulg. krasta ‘niežai’. Minėtas sl. žodis išvestas su priesaga -t(a)- ir pamatuotas neišlikusiu veiksmažodžiu *čersti. Artimiausia giminiška forma užfiksuota baltų kalbose, plg. lie. kar̃šiu, karšiaũ, kar̃šti, la. kārst, -šu ‘šukuoti, valyti (vilną, linus)’ (Фасмер ЕСРЯ II, 335).
Šaltinis:: Меркулова 1970 (1972), 184–186

Antraštė:: kar̃šti
Straipsnelis:: [Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėję komponentą s po to paties priebalsio (šis priebalsis galėjo būti išplėstas):] 1. Šaknis *ks- ‘mušti (ir nužudyti), kirsti, traiškyti, kalti, kasti, rausti, gremžti, kasyti, liesti’ [138]: variantai *kr̥s- (*kers-, *kors-), *kHs- (*keHs-, *koHs-) – s. i. kr̥ṣáti, karṣati ‘aria’, lo. carro (< *carso) ‘kasau’, v. v. ž. harst ‘grėblys’, het. karš- ‘nupjauti’, toch. A kärst-, B kärst- ‘nupjauti, sugriauti’, lie. karšiù ‘kasau, šukuoju’, prasl. krъxa ‘trupinys’, kaša, časъ, s. č. črcha ‘linija’.
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:: káršti
Reikšmė:: alt werden
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Slavams būdinga ch, kilusi iš prokalbės *s̑, galinti būti alofonas iš ide. sateminio k̑ kilusio sibilanto s (< *s'), plg. *kъrch- / *krs- < *kŭrk̑: slov. kŕš m. ‘Strauch’, s.-kr. kȑšliav ‘im Wachstum zurückgeblieben’ šalia č. krs ‘Zwergbaum’, le. tarm. karślak ‘niedriger, gekrümmter Baum, Brennholz’, ukr. kors ‘gerodetes Land’, taip pat lie. karšė́ti, káršti ‘alt werden’.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 31

Antraštė:: kar̃šti
Straipsnelis:: [Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *kars- ‘Wolle krempeln’: lo. carrō, carrere, lie. kar̃šti, karšiù ir t. t.
Šaltinis:: Oettinger 2004, 190

Antraštė:: kar̃šti
Reikšmė:: расчесывать, чесать
Straipsnelis:: Indoeuropiečių žemės apdirbimo terminams gali būti priskirti žodžiai, kildintini iš šaknies *kers- ar *kʷers-, iš kurios vėliau pirminės reikšmės ‘brėžti, gremžti, drėksti’ pagrindu susiformuoja specifinė reikšmė, leidžianti priskirti žodį žemės apdirbimo terminams, plg. s. i. kr̥ṣati, karṣati, Av. karš-, la. kārst, het. karš-, karšiia-, lie. kar̃šti ‘расчесывать, чесать’. Pasak Witczako (Indoeuropejskie nazwy zbóż, 2003: 35), su žemdirbyste susijusi reikšmė būdinga tik indų-iranėnų arealui, vienašaknės leksemos ryšį su žemdirbyste praradusios. Šį teiginį reikia patikslinti, kadangi vakarų ir rytų slavų arealo, taip pat ukrainiečių tarmėse vartojamas iš šios šaknies kilęs veiksmažodis, žymintis vieną lydyminės žemdirbystės veiksmą: žievės prapjovimą, kad medis greičiau išdžiūtų, plg. sl. *čerslati, *čьrxlati (slov. čréslati, s. le. czyrchlić ir kt. […]).
Šaltinis:: Куркина 2006, 156

Antraštė:: kar̃šti
Reikšmė:: carder
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. carrō ‘carder’ (< *kérs-e/o-) veikiausiai turi vokalizmą a dėl veliarinio priebalsio, plg. lie. karšiù, kar̃šti ‘carder’ (< *kórs-i̯e/o-).
Šaltinis:: Garnier 2010, 422

Antraštė:: kar̃šti
Reikšmė:: kämmen, krempeln
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European laryngeals in Latin, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 1991, 425tt.), ide. *ke, *k̑e davė lo. ca, ce, tačiau Schrijverio pavyzdžius galima aiškinti kitaip: lo. carrō, -ere ‘(Wolle) krempeln’, s. v. a. scerran ‘scharren, kratzen’, lie. karšiù, kar̃šti ‘kämmen, krempeln’ kyla iš *(s)kh₂érs- / *(s)kh₂r̥s- arba *(s)kh₂érs-e/o- (germanų k. vokalizmas yra antrinis), o ne iš šaknies *(s)kers-.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 43–44