Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
karãlius
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Valdovai buvo vadinami žodžiais, pasiskolintais iš kaimyninių kalbų. ‘Karalius’ lie. karãlius ≤ br. korólь, o la. ķéniņš iš v. v. könink.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 232
Antraštė:
karãlius
Straipsnelis:
Situacija, kad tie patys žodžiai tam tikrame regione gali turėti tiek a, tiek o garsus, slavų lietuvių skolinimosi santykių srityje yra kasdienybė, plg., pvz., lie. grõmata iš sl. gramota arba lie. karãlius iš r. koró (resp. br. karó).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 232
Antraštė:
karãlius
Reikšmė:
king
Straipsnelis:
Lie. karãlius ‘king’ ir analogiškas la. karalis atspindi rytų slavų (sl.) *korl ̕ь ‘(Franconian) king’.
Šaltinis:
Blažek 2006, 516
Antraštė:
karaliūs
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariamos lietuviškos glosos 1501 m. mišiole. Fiksuojama archajiška forma nom. pl. Karaluus ‘karaliai, sen. karãliūs’.
Šaltinis:
Narbutas, Zinkevičius 1989, 336

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas