Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karalius.

Antraštė:

karãlius

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Valdovai buvo vadinami žodžiais, pasiskolintais iš kaimyninių kalbų. ‘Karalius’ lie. karãlius ≤ br. korólь, o la. ķéniņš iš v. v. könink.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

karãlius

Straipsnelis:

Situacija, kad tie patys žodžiai tam tikrame regione gali turėti tiek a, tiek o garsus, slavų lietuvių skolinimosi santykių srityje yra kasdienybė, plg., pvz., lie. grõmata iš sl. gramota arba lie. karãlius iš r. koró (resp. br. karó).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 232

Antraštė:

karãlius

Reikšmė:

king

Straipsnelis:

Lie. karãlius ‘king’ ir analogiškas la. karalis atspindi rytų slavų (sl.) *korl ̕ь ‘(Franconian) king’.

Šaltinis:

Blažek 2006, 516

Antraštė:

karaliūs

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariamos lietuviškos glosos 1501 m. mišiole. Fiksuojama archajiška forma nom. pl. Karaluus ‘karaliai, sen. karãliūs’.

Šaltinis:

Narbutas, Zinkevičius 1989, 336