Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kariautas.

Antraštė:

kariaũtas

Straipsnelis:

Lie. kariaũtas yra latvių kalbos šaukšto pavadinimo etimologinis atitikmuo, plg. la. karuôte (kaŗuôte, karaûte, kaŗaute, karûte) ‘šaukštas’, susijęs su sl. *koryto ‘lovys, gelda; upės vaga’, s. i. karotiḥ ‘dubuo, lėkštė, kaušas’, kuris žymėjo taip pat įdubimą žemėje. Tai atspindi iš jų kilę upėvardžiai Karautìs (-iẽs), Karautė̃, Kãrautė Pasvalys, Pyvesos intakas. Lie. kariaũtas reikšmę nusako bdv. kariáutis, -ė, kuris turi semantinį ryšį su vks. kárti (kąra, kãro) ‘badą kęsti, alkti, būti liesam, įdubusiu pilvu’. Etimologiškai šis veiksmažodis, taip pat lie. kariaũtas, kariáutis, la. karuôte, karaute neatskiriami nuo lie. kárti, (kąra, kãro) ‘linkti žemyn, svirti’ šaknies (‘tai, kas išlinkę, išgaubta, kreiva’). Tai patvirtina lie. pra-karùs iš pra-kárti. prakarùs turi sinonimą pranarùs ‘įvijas, susisukęs, pranarotas (apie medį)’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1995b, 36–37