Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: karpa, vaistas, griausmė, ižgi, karbėti, pabaiga, klumbis, prekiautojas, šinkiotis, dulas, lūžti, ridikas, skliutas, birgilas, kly, grindinys, geidulys, kvailti, razgai, pervasar, gelbėti, dronyčia, daubti, žymuo, klupstas.

Rezultatai

Antraštė:: kárpa
Straipsnelis:: Lie. kárpa (Fraenkel), la. karpa ir la. trm. karpe, karpis, karps (Laumane, Zivju nosaukumi latviešu valodā, 1973, 105–106), anglų Carp, pranc. Carpe, vo. Karpf(en), it. Carpa, olandų Karper, da. Karpe, šv. Karp, suom. Karppi (Bauch 82), rumunų Crap (Antipa 114), alb. krap (Seliščevas [Селищев]: „Pietų slavų tarpininkavimas: крап. Šis pavadinimas plačiausiai vartojamas bulgarų kalboje. Serbų paprastai – шаран“), krapi [...], slov. kàrp, kràp.
Šaltinis:: Усачева 1976 (1978), 84

Antraštė:: kárpa
Reikšmė:: Warze
Straipsnelis:: Kar̃pas : karpà ‘skiautė, įkirpimas, užkarpa; rantas, rumbas’ (: kerpù, kir̃pti, Skardžius, Žodžių daryba, 1943, 26). Kompozitai ãtkarpas : ãtkarpà, ppr. pl. atkarpai̇̃ : ãtkarpos ‘atraiža, skiautė’ (Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 129). Germ. *skarfar > v. v. ž. scharf m. ‘šukė, skeveldra’; s. isl. skarfrf m. ‘nuožulnus antgalis’, norv. skarv (skarf) ‘uola’ (variantai su „mobiliuoju s-“) fiksuoja ŏ-kamieną, plg. gr. καρπός [22 išnaša: Gr. nomen acti καρπός galėtų suponuoti ankstyvesnį nomen actionis *κάρπoς ‘skynimas, raškymas’, plg. Иллич-Свитыч, 1963, 40] ‘vaisius’ ← ‘tai, kas nuskinta, nuraškyta’ (Walde Pokorny II, 581, Pokorny IEW, 944), r. dial. repn ‘pjautuvas’ (Fraenkel LEW, 258) [Kai kas šiuos žodžius abejotinai bando sieti su lie. kárpa ‘Warze’ Pokorny IEW, 944, Fraenkel LEW, 222]. Taigi ŏ-kamienė šio žodžio forma laikytina archaiškesne už ā-kamienę, kuri, matyt, lie. padaras.
Šaltinis:: Stundžia 1978, 115

Antraštė:: kárpa
Straipsnelis:: Pr. *karp- atstatoma pagal vietovardį Carpaw. Siejama su lie. kar̃pas ‘randas’, kárpa (plg. Karaliūnas, LKK 1975, XVI, 130).
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 234–235